Komisija savo darbą nurodė sutelkusi ties užduotimi ištirti 2008–2018 metų laikotarpiu interesų grupių galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai bei nagrinėjo atskirus epizodus, susijusius su:
- VTEK veikla;
- Generalinės prokuratūros veikla;
- grupės Seimo narių prašymu Konstituciniam Teismui ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja kai kurios Pensijų kaupimo įstatymo nuostatos.
Komisija: procesai VTEK stokojo skaidrumo
Komisija išvadose konstatavo negalinti paneigti, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir buvęs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys „įtakojo neteisėtą VTEK valstybės tarnautojo M.Siaurio atleidimą“.
Seimo Pirmininkas V.Pranckietis komisijai teikė tikrovės neatitinkančius parodymus.
„Paties Seimo pirmininko V.Pranckiečio parodymai yra prieštaringi, nesutampantys su kitų liudytojų parodymais. Seimo Pirmininkas V.Pranckietis komisijai teikė tikrovės neatitinkančius parodymus apie savo pažinties su M.Siauriu aplinkybes (teigė, esą, jo nepažinojęs ir su juo jokių kontaktų nebuvo turėjęs), nors M.Siaurio pateikti rašytiniai įrodymai (susirašinėjimas su V.Pranckiečiu) rodo kitaip“, – rašoma išvadose.
„Neteisėtas sprendimas“ paskirti jaunausią amžiumi VTEK narį V.Kanapinską VTEK pirmininku, kai tuo tarpu įstatymas imperatyviai esą reikalavo vyriausiojo VTEK nario paskyrimo į šias pareigas, pasak komisijos, „de facto buvo priimtas 2017 metų kovo 15 dieną V.Pranckiečio kabinete vykusiame susitikime“, o po kelių dienų, tai yra kovo 17-ąją, VTEK nariai šį sprendimą įformino ir formaliai priėmė savo posėdyje.
„2017 metais vykę V.Kanapinsko skyrimo VTEK pirmininku bei M.Siaurio atleidimo iš VTEK procesai stokojo skaidrumo ir galėjo būti iš šalies įtakojami aukščiausių valstybės politikų, kas VTEK, o ypač buvusį jos pirmininką V.Kanapinską, darė pažeidžiamais politinėms manipuliacijoms bei kėlė grėsmę jų nepriklausomumui“, – nurodė Seimo komisija.
Komisija: prokuratūra galėjo būti veikiama politikų
Žinodamas apie atliekamą komisijos tyrimą, į ją savo iniciatyva, pasak komisijos, kreipėsi buvęs Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Kęstutis Vagneris.
Komisija, remdamasi jo liudijimu, konstatavo, kad viešųjų pirkimų Visagino atominėje elektrinėje bei bendrovės „Klaipėdos nafta“ pažeidimų tyrimas Generalinėje prokuratūroje 2013–2014 metais „galėjo būti veikiamas išorės veiksnių – įtaką dariusių valstybės politikų, dėl to galimai ir nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai tokia apimtimi, kokia prašė pradėti viešojo intereso gynimo prokuroras“, tyrimas stokojo skaidrumo.
„Komisijai liudiję prokurorai įvardijo būdus, kaip gali būti daroma neteisėta įtaka prokurorui: jiems perduodamas valstybės politikų „susirūpinimas; ėmus domėtis „nepageidaujamais“ klausimais, organizuojami tarnybiniai patikrinimai arba prokurorams tiesiog neleidžiama pradėti ikiteisminių tyrimų, nereaguojant į jų pranešimus.“
Prokurorai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad išlaikant prokurorų veiklos nepriklausomumą turėtų būti tobulinamas rezonansinių bylų paskirstymas (nėra tokios sistemos, kaip teismuose, kuri leistų elektroniniu būdu skirstyti bylas), nėra aiškus kandidatų į atskiras pareigas prokuratūroje, įskaitant ir generalinio prokuroro, atrinkimo mechanizmas, dėl ko lieka subjektyvaus ir (ar) neskaidraus kandidato vertinimo galimybė“, – dėstoma išvadoje.
Komisijos įsitikinimu, rizika, kad ateityje gali būti bandoma neteisėtai daryti įtaką Generalinėje prokuratūroje priimamiems sprendimams ir taip siekti paveikti prokurorų nepriklausomumą, išlieka, nors Seimas esą yra ėmęsis atskirų veiksmų, stiprinančių prokurorų nepriklausomumą, – prokurorui gali būti suteikiamas specialiojo prokuroro statusas, taip ribojant tarnybinių patikrinimų dėl tokio prokuroro veiklos atlikimo galimybę.
-
Seimas ėmėsi siūlymo korupcijos tyrimo klausimus papildyti konservatorių kreipimusi į KT
-
A.Širinskienė pati galės atlikti tyrimą pagal savo skundą dėl G.Landsbergio sąsajų su pensijų fondais
-
A.Širinskienės vadovaujamos komisijos posėdyje A.Landsbergienė nepasirodė, kvies liudyti G.Landsbergį
-
Prokuroras J.Rėksnys liudijo apie prezidentūros įsitraukimą į CŽV kalėjimo tyrimą: perpasakojo M.Dūdos mintis
-
Prokurorai S.Kasiulis ir D.Krogertas neigia iš M.Dūdos girdėję apie spaudimą dėl CŽV kalėjimo bylos
Nebaigė tyrimo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą
Aiškindamasi kreipimosi į Konstitucinį Teismą aplinkybes, laikinoji tyrimo komisija nurodė, jog aplinkybė, kad „BaltCap Infrastructure Fund“ investuoja į naujos mokyklos ir vaikų darželio projektą (projekto kaina 11 mln. eurų) Vilniaus Kalnėnų mikrorajone, kuriame įsikurs Seimo nario G.Landsbergio žmonos A.Landsbergienės valdoma Karalienės Mortos mokykla bei darželis „Vaikystės sodas“, pasitvirtino.
„Pranešimai apie investiciją išplatinti po to, kai grupė Seimo narių (daugiausiai priklausančių Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai Seime), kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Seimo patvirtintos pensijų sistemos reformos“, – rašoma komisijos išvadose.
Komisija taip pat pažymėjo, kad bendrovė „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge investment“) su žemės sklypu Karalienės Mortos mokyklos bei darželio „Vaikystės sodas“ statybai Kalnėnų mikrorajone mikrorajone buvo įsigyta už vieną eurą.
G.Ladsbergis ir A.Landsbergienė, su jų šeima bei objekto statybomis susijusios įmonės, pasak komisijos, atsisakė paaiškinti, pateikti dokumentus, kurie pagrįstų bendrovės „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandorį, jo vertę ir paaiškintų jo įsigijimo aplinkybes.
„Dėl to komisija negalėjo pabaigti parlamentinio tyrimo šia apimtimi ir išvadose atsakyti į klausimą, ar toks sandoris yra skaidrus ir neturi politinės korupcijos požymių“, – dėstoma išvadose.
Komisija negalėjo pabaigti parlamentinio tyrimo šia apimtimi.
Komisija šioje tyrimo dalyje teigė galinti konstatuoti tik atskiras aplinkybes, tačiau negalinti daryti apibendrinančios išvados, nes esą neturėjo galimybės gauti visų reikalingų dokumentų bei apklausti kviestų liudininkų.
Kai praėjusių metų liepą konservatoriai inicijavo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl Seimo patvirtintos pensijų sistemos reformos, valdantieji teigė, jog šį raštą oponentams sukūrė antros pakopos pensijų fondus atstovaujantis verslas.
„Valstiečiai“ kaltino G.Landsbergį, kad šis atstovauja pensijų fondams jo šeimos verslui pasirašant kontraktus su jais. Politikas tokias kalbas vadino insinuacijomis ir spaudimu Konstituciniam Teismui, turinčiam pasisakyti dėl pensijų reformos.
VTEK ir VMI siūlo imtis tyrimų
Parlamentinį tyrimą atlikusi komisija pateikė siūlymų.
Seimui:
- tobulinti VTEK įstatymo nuostatas, susijusias su VTEK narių skyrimo tvarka, įvertinant panašių institucijų formavimo principus Europos Sąjungoje ir užtikrinant jų didesnį nepriklausomumą nuo politikų;
- spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės įvedimo už teisės aktų pažeidimus, kai, vengdami jiems įstatymu nustatytos pareigos atlikimo, valstybės politikai atsisako liudyti Seimo laikinajai ar specialiajai komisijai.
Seimo valdybai:
- sukurti darbo grupę iš Seimo kanceliarijos ir Prezidento kanceliarijos atstovų, kuri įvertintų kiek prokuratūros savivaldos veiklos organizavimas, prokurorų, tarp jų ir generalinio prokuroro, paskyrimo tvarka, tyrimų paskirstymo tvarka atitinka Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) rekomendacijas bei Europos Sąjungos valstybių narių gerąją patirtį, parengtų ir pateiktų Seimui teisės aktus, leisiančius stiprinti prokuratūros nepriklausomumą bei didinti prokurorų atrankos skaidrumą.
Valstybinei mokesčių inspekcijai:
- atlikti mokestinį tyrimą bei įvertinti, ar 1 euro kainos bendrovės „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandoriui nustatymas nebuvo pasirinktas siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei.
VTEK:
- pradėti valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimą, o taip pat inicijuoti valstybei padarytos žalos išieškojimo procesą.
Komisijos tyrimas dėl galimo neteisėto poveikio politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams truko daugiau nei metus. Komisijoje be valdančiųjų dirbo tik vienas atstovas iš opozicijos – liberalas Eugenijus Gentvilas.
Jos išvados patvirtintos devyniems komisijos nariams balsavus „už“, vienam „prieš“ ir vienam susilaikius. Vienas parlamentaras balsavime nedalyvavo.
Išvadas dar turės patvirtinti Seimas. Su jomis galite susipažinti čia.
