Anot jos, tikėtina, kad tai nebūtų darę įtakos jos sprendimui dirbti komandoje.
„Aš asmeniškai to nežinojau. Tačiau ar tas žinojimas būtų keitęs mano apsisprendimą? Turbūt, kad ne. Nes aš pažinojau labai daug žmonių, kurie tais laikais priklausė Komunistų partijai, kurie vėliau tapo nepriklausomos Lietuvos vadovais“, – antradienį Žinių radijui sakė ji.
Prezidentūra praėjusią savaitę patvirtino, kad G.Nausėda 1988 metų gegužę įstojo į Komunistų partiją. Šiam faktui iškilus viešumon prezidentas tai pavadino jaunystės klaida, jo paviešinimą dabar siejo su politine konkurencija ir kitąmet vyksiančiais prezidento rinkimais.
G.Nausėda teigė nepadaręs formalaus pažeidimo, kai kandidatuodamas į prezidentus 2019 metais Vyriausiosios rinkimų komisijos anketoje neatsakė į klausimą, kokios partijos, politinės organizacijos nariu yra arba buvo, tačiau pripažino, jog to nepadaryti buvo klaida.
„Prezidentas yra pasakęs, kad klaida buvo nedeklaruoti. Ir, aš manau, kad viskas tuo pasakyta. Jis tą klaidą pripažįsta, jis viešai ją pasakė, na, kaip sakoma, meskite akmenį į tuos, kurie be klaidų gyvena“, – kalbėjo patarėja.
Ji taip pat pažymėjo, jog dėl šio paaiškėjusio fakto reakcijos iš Ukrainos, Jungtinių Valstijų ar kitų užsienio partnerių nebuvo.
„Kol kas nebuvo jokios reakcijos. Manyčiau, kad tai yra faktas, kuris buvo labai sureikšmintas Lietuvoje, tačiau užsienyje nėra to atgarsio, koks jis buvo Lietuvoje“, – teigė A.Skaisgirytė.
G.Nausėda 1987–1989 metais buvo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto aspirantas.
