„Lietuvos diplomatai Briuselyje kalbasi su Europos Komisijos pareigūnais, norima sutarti dėl teksto, kuris būtų priimtinas ir Lietuvai, ir Europos Komisijai, ir tai yra gerai, čia nėra tas atvejis, kai EK tik liepia, o mes tik vykome“, – ketvirtadienį LRT sakė A.Skaisgirytė.
Pasak jos, Lietuva šiose diskusijose laikosi kelių principinių nuostatų: tranzito šalys turi neapsiriboti tik Lietuva, o apimti ir kitas transporto į Kaliningradą kryptis per Latviją bei Lenkiją, turi išlikti kontrolės momentas, tai yra negalimi jokie „žalieji koridoriai“.
„Pirmiausia tranzito vykimo šalys turėtų neapsiriboti vien Lietuva. Iš pagrindinės Rusijos į Kaliningrado sritį prekės taip pat gali pasiekti per Latvijos arba Lenkijos teritoriją, ir turime turėti minty, kad jei yra koks nors susitarimas, kaip tai turi keliauti, tai turi galioti visiems“, – pažymėjo prezidento patarėja.
„Lietuvos ligšiolinė politika – kad reikia drausti sankcionuotų prekių tranzitą ir kontroliuoti. Kontrolės momentas turi būtinai išlikti, ir kai kažkas kalba viešojoje erdvėje apie „žaliuosius koridorius“, apie tai negali būti nė minties, kad Lietuva nekontroliuotų savo teritorijoje, kas vyksta, kur vyksta ir kodėl vyksta“, – pridūrė A.Skaisgirytė.
Birželio 17-ąją įsigaliojus kovo viduryje priimtame ketvirtajame sankcijų pakete patvirtintoms Europos Sąjungos sankcijoms nutrauktas plieno ir juodųjų metalų tranzitas per Lietuvą į Kaliningradą.
Rusija įsigaliojusias sankcijas laiko priešiškais Lietuvos veiksmais ir Kaliningrado blokada. Lietuva tai neigia, informaciją iš Rusijos vadina propaganda ir primena, kad tranzitui taikomos ES sankcijos.
Europos Komisija šiuo metu rengia išaiškinimą, kaip sankcijos Rusijai turėtų būti taikomos tranzitui į Kaliningradą.
Taip pat sankcijų pakete numatyta, kad liepos 10-ąją įsigalios draudimas tranzitu vežti cementą, alkoholį ir kitus produktus, rugpjūčio 10-ąją – anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą, o nuo gruodžio 5 dienos – rusišką naftą.