„Dėl Ukrainos iš esmės net ir taupiosios šalys neturėjo prieštaravimų tam, kad reikėtų papildomų pinigų skirti šaliai. Klausimas tik iš kokių išteklių – ar perskirstant esamas lėšas, ar ieškant naujų – išlieka“, – antradienį Žinių radijui sakė A.Skaisgirytė.
„Manau, kad gruodžio mėnesio Europos Vadovų Taryba šiuo atžvilgiu bus labai audringa ir jai reikės gerai pasiruošti“, – kalbėjo prezidento patarėja.
Papildomi milijardai Ukrainai ir kelia daugiausiai nesutarimų tarp Bendrijos valstybių ginčuose dėl 2021–2027 metų biudžeto peržiūros, nes taupusis ES sparnas ragina šias lėšas numatyti atimant jas iš kitų sričių, o ne tiesiog skirti papildomai.
Pasak A.Skaisgirytės, būtent gruodį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje norima priimti sprendimą dėl papildomų lėšų Ukrainai peržiūrimame Bendrijos biudžete.
Jos teigimu, šalies vadovas Gitanas Nausėda pasisako už tai, kad Ukrainai būtų sukurtas specialus ES fondas.
„Lietuva kol kas yra ta šalis, kuri iš Europos Sąjungos gauna daugiau negu įneša. Dėl to mūsų padėtis nėra tokia, kad galėtume diktuoti tas sąlygas. Tačiau, žinoma, kad Lietuvos prezidentas pasisakė labai aiškiai, kad specialus fondas Ukrainai būtų sukurtas, ir jis bus vienas iš tų, kuris kovos už to fondo sukūrimą“, – kalbėjo A.Skaisgirytė.
Jos teigimu, svarstant dėl paramos Ukrainai papildomas sąlygas kelia Vengrija ir Slovakija: Budapeštas sako, jog Ukraina turi pagerinti joje gyvenančios vengrų mažumos padėtį, tuo metu Bratislava pradėjus darbą naujai vyriausybei „šiek tiek adaptuoja savo kursą“.
„Slovakų diplomatų buvome užtikrinti, kad pagrindinės jų kryptys užsienio politikoje nesikeis“, – sakė prezidento patarėja.
Europos Komisija (EK) dar vasarą pasiūlė peržiūrėti Bendrijos biudžetą, numatant ir naują finansinį instrumentą Kyjivui remti. Šios iš dotacijų ir paskolų sudarytos lėšos turėtų siekti apie 50 mlrd. eurų.
tolesnę finansinę paramą Ukrainai remia beveik visos 27 ES šalys, priešinasi tik Vengrija ir Slovakija.
