Pasak jos, tai gali būti pirmas žingsnis sprendžiant abiejų šalių santykių krizę, kilusią dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu.
„Grąžinti ambasadorius į savo postus būtų pirmas draugiškas ženklas“, – LRT radijui ketvirtadienį transliuotame interviu sakė prezidento užsienio politikos grupės vadovė.
Pašlijus Lietuvos ir Kinijos santykiams, Pekinas rugpjūtį konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių ir nurodė tą patį padaryti Lietuvai.
A.Skaisgirytės teigimu, Kinijos ambasada Vilniuje ir Lietuvos ambasada Pekine toliau funkcionuoja, tačiau negali dirbti pilna apimtimi.
Lūžio tašku Lietuvos Ir Kinijos santykiuose tapo Vilniaus sprendimas leisti Taivanui šalyje atidaryti jo vardo prekybos atstovybę.
Kinija Taivaną laiko maištaujančia savo provincija ir siekia izoliuoti jį nuo tarptautinių ryšių.
Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia Taipėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, neleidžiančiai Taivano traktuoti kaip atskiros valstybės.
Pasak A.Skaisgirytės, sprendžiant krizę, „reikėtų vis tiek kalbėti ne tik su Taivanu, reikėtų kalbėti ir su Kinijos Liaudies Respublika“.
Kita vertus, anot jos, „net ir tokia pasaulio galybė kaip Kinijos Liaudies Respublika neturėtų diktuoti Lietuvai, su kuo draugauti ir kokias atstovybes steigti“.
Reikėtų vis tiek kalbėti ne tik su Taivanu, reikėtų kalbėti ir su Kinijos Liaudies Respublika.
Prezidento patarėjos teigimu, Lietuva toliau gerbs „vienos Kinijos“ politiką, o Taivano atstovybė nereiškia diplomatinio pripažinimo.
„Tikimės, kad Kinija tai supras“, – sakė A.Skaisgirytė.
Pašliję šalių santykiai turi ir ekonominį poveikį.
Kinija pastaruoju metu taip pat ėmėsi stabdyti krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas.
Be to, kai kurios su Kinija dirbančios Lietuvos įmonės šalies institucijoms pranešė, kad pašlijus šalių santykiams jų partneriai Kinijoje nepratęsia ar nesudaro naujų sutarčių.
