Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2010 09 03

A.Sysas: bankrutavusių įmonių darbuotojai išmokų lauks dar ilgiau

Nuo rugsėjo 1 d. Garantinio fondo funkcijas perėmė Ūkio ministerija. Parlamentaras Algirdas Sysas įsitikinęs, kad toks sprendimas sudarys prielaidas korupcijai ir dar labiau prailgins išmokų mokėjimą bankrutavusių įmonių darbuotojams.
Greitųjų vartojimo paskolų poreikis auga.
Bankrutavusių įmonių darbuotojams išmokų teks laukti dar ilgiau. / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

„Manau, kad akivaizdus Ūkio ministerijos interesas – perimti pakankamai piningingą fondą. Garantinis fondas, perduodant jį ministerijos Bankroto departamentui, turėjo 106 mln. Lt. [...] Tai korupciją skatinantis sprendimas, nes ten sukasi dideli pinigai. Būna atvejų, kai per įmonės administratorius praeina po kelis milijonus litų. Tai išmokos darbuotojams. Galimybė nekotroliuojant disponuoti tokiomis lėšomis, sudaro prielaidą tokiem dalykam“, – penktadienį spaudos konferencijoje Seime sakė socialdemokratas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys A.Sysas.

Jis pažymėjo, kad Garantinio fondo netikrina Valstybės kontrolė, nes tai yra darbdavių įmoka į specialų Fondą, skirtą atvejams, kai darbdavys tampa nemokus.

Mažės kontrolė

Ūkio ministerija labiausiai nori pasiimti pinigėlius ir juos dalinti, nes daugiau negali pasigirti jokiais kitais darbais, o dabar metų pabaigoje galės pasakyti, kad jie 106 mln. litų išdalino nuskriaustiems darbuotojamsKaip pažymėjo parlamentaras, iki šiol sistema veikė taip, kad bankroto administratoriai paruošdavo dokumentus ir atiduodavo juos Garantiniam fondui. Tuomet specialistai patikrindavo, ar paruošti dokumentai atitinka įstatymo ir Garantinio fondo nuostatas ir priimdavo sprendimą, kiek pinigų išmokėti. Galiausiai, visą procesą kontroliuodavo finansininkai, išmokėdavę pinigus.

„Taigi buvo dviguba kontrolė. Seimo komitetas tikrindavo šį Fondą ir galiu pasakyti, kad beveik nepasitaikydavo paraiškų, kuriose nebūtų klaidų. Dažniausiai klaidos būdavo į pliusą, tai yra, iš Fondo reikalaudavo daugiau pinigų, negu priklausytų pagal įstatymą. Atsisakius šių kelių kontrolės mechanizmų, manau, lėšos gali būti panaudojamos ne visiškai skaidriai ir aiškiai“, – kalbėjo A.Sysas.

Jis taip pat piktinosi, kad apie biurokratijos mažinimą, skaidrumą ir taupymą kalbantys valdantieji konservatoriai elgiasi atvirkščiai. „Konservatoriai, darydami reformas, jungia visas institucijas, argumentuodami tuo, esą taip liks mažiau biurokratijos. Šiuo atveju dvi institucijos daromos iš vienos. Keista, kad socialinės funkcijos atiduodamos Ūkio ministerijai, kai Lietuvoje ilgą laiką kalbėta apie tai, kad išmokas šalyje moka labai daug įstaigų“, – sakė socialdemokratas.

Politikas taip pat akcentavo, kad į jau veikiančią sistemą buvo investuota daugybė pinigų – tiek į žmonių apmokymą, tiek į informacinę sistemą. Nors iš pradžių kalbėta, kad Garantinio fondo funkcijas perdavus Ūkio ministerijai papildomų etatų nereikės, žodžio nebuvo laikytasi.

„Viceministras Žilys melavo. Kiek man žinoma, Ūkio ministerija vietoj penkių žmonių, dirbusių Garantiniame fonde, pareikalavo aštuonių etatų. Įdomiausia tai, kad jie paėmė tik vieną žmogų, dirbusį šioje srityje. Dar tris žmones paėmė iš buhalterijos, o keturi žmonės yra visiškai nauji“, – kalbėjo A.Sysas.

Pasak jo, vienas iš svarbiausių argymentų, motyvuojant Fondo perėmimą, buvo teiginys, esą dabar stringa pinigų išmokėjimas. „Tačiau dabar šiuos naujus žmones reikia apmokyti. Tai pakankamai sudėtingas mechanizmas, daug popierizmo, todėl šis procesas ne pagreitės, o sulėtės. Kitas dalykas – visiems kitiems žmonėms, kuriuos nuo rugsėjo 1 d. reikėjo atleisti, jiems reikėjo išmokėti išeitines išmokas. Tai akivaizdus netaupymo pavyzdys“, – kritikavo politikas.

Be to, A.Sysas stebėjosi, kad iki šiol nepatvirtinti nuostatai, kaip Ūkio ministerija atliks Garantinio fondo funkcijas: yra tik seni nuostatai, kur tokios funkcijos ministerijos departamentui apskritai nenumatytos. Socialdemokrato teigimu, tai reiškia, kad visas procesas sustos ir bankrutavusių įmonių darbuotojai išmokos vėluos dar ilgiau.

Dirbtinių bankrotų padvigubėjo

A.Sysas taip pat atkreiptė dėmesį, kad pastaruoju metu šalyje yra labai daug „feniksų“, t.y. dirbtinai bankrutuojančių įmonių. Antai 2008 m. pirmąjį pusmetį bankrutavusių įmonių buvo 437, tuo tarpu šių metų pirmąjį pusmetį – 792, t.y. beveik dvigubai daugiau. Politikas pažymėjo, kad niekas negalėtų paneigti, jog dalis šių įmonių bankrutavo tyčia.

„Todėl, kai mes paprastinam išmokų mokėjimą iš Garantinio fondo, sudarome galimybę darbdaviams pasiimti iš žmonių padarytą pridėtinę vertę, dirbtinai bankrutuoti, o išmokas leisti sumokėti Garantiniam fondui. Tai parodo, kad Ūkio ministerija labiausiai nori pasiimti pinigėlius ir juos dalinti, nes daugiau negali pasigirti jokiais kitais darbais, o dabar metų pabaigoje galės pasakyti, kad jie 106 mln. Lt išdalino nuskriaustiems darbuotojams“, – dėstė A.Sysas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos