Penktadienį, prasidedant Seimo rudens sesijai, Lietuvos šeimų sąjūdis sostinės Katedros aikštėje organizuoja tūkstantį mitingą. Tikėtina, jog mitinguotojų bus ir prie Seimo.
Jie reikalauja atšaukti galimybių pasą, kitus COVID-19 pandemijos ribojimus, atstatydinti sveikatos apsaugos ministrą A.Dulkį, nesvarstyti Partnerystės įstatymo, neratifikuoti vadinamosios Stambulo konvencijos.
Seimo socialdemokratų frakcijos seniūno A.Syso įsitikinimu, mitinguotojai būtų patenkinti, jei tam tikrų ribojimų priiminėjimas persikeltų į Seimą.
Šią idėją ketvirtadienį jis teigė iškėlęs susitikime su Seimo pirmininke ir kitų Seimo frakcijų seniūnais.
„Seimas neturėtų balsuoti, kad į parduotuvę įeinama nuo aštuonių iki dešimt, <...> ar į kokią parduotuvę įleidžiam, o į kitą neįleidžiame be galimybių paso. Bet apskritai įstatyme [turėtume] įtvirtinti tokią nuostatą, kad Seimas priima sprendimus dėl tam tiktų konstitucinių teisių ribojimų.
Tas įmanoma, to patys reikalauja protestuotojai. Aš manau, mes tada nuimtume tą nereikalingą erzelį, kur kiekvienas pakelia vėliavą ir sako, o tai, mano galva, prieštarauja Konstitucijai“, – po susitikimo žurnalistams komentavo A.Sysas.
Aš manau, mes tada nuimtume tą nereikalingą erzelį.
Šis klausimas, pasak jo, buvo aktualus ir ankstesniais metais.
Abejoja priemonės nauda
Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen reiškė abejones, ar COVID-19 pandemijos valdymą įmanoma perkelti į Seimą.
„Praktinis tos idėjos įgyvendinimas gali būti sudėtingas, nes, kaip mes matome iš pastarųjų mėnesių, galbūt netgi metų, praktikos, sprendimai kinta priklausomai nuo besikeičiančios situacijos“, – teigė ji.
Ribojimus priiminėjant Seime, V.Čmilytės-Nielsen vertinimu, procesai sulėtėtų:
„Jei kiekvieną kartą Seime reikėtų balsuoti, apsispręsti dėl kiekvieno mažo pakeitimo pandemijos valdymo srityje, tai galėtų labai apsunkinti procesą, jį lėtinti ir kažin ar vestų prie geresnio rezultato.
Logika būtent yra tokia, kodėl pastaruoju metu, o šiaip ir nuo pačios pradžios, buvo einama tuo keliu.“
Mitinguotojams reikalaujant atšaukti galimybių paso naudojimą, prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pareiškė, jog jis nebeveikia kaip priemonė, kuri skatina gyventojus skiepytis nuo COVID-19.
Nemano, kad laikas atsisakyti galimybių paso
Seimo pirmininkė leido suprasti, jog, jos nuomone, galimybių paso naudojimo bent kol kas nereikėtų atsisakyti.
„Mano nuomone, mes turime išnaudoti visus įrankius, kurie leistų neuždaryti visos visuomenės, o suteiktų galimybes veikti kuo platesniam skaičiui sektorių, tai yra neiti į dar vieną uždarymą, nepaisant didėjančių skaičių, deja, ir didėjančių mirusių skaičių kasdien“, – dėstė ji.
Mes turime išnaudoti visus įrankius, kurie leistų neuždaryti visos visuomenės.
V.Čmilytė-Nielsen pažymėjo, jog šalys, kurios atsisako galimybių pasų naudojimo, geriau tvarkosi su pandemija, ten žmonės noriau skiepijasi.
„Tose šalyse, kur jau atsisakoma sveikatos sertifikatų ar galimybių pasų, ten paskiepytų rizikos grupėje esančių asmenų procentas yra kur kas didesnis nei Lietuvoje. Taip pat yra kartais mažesnis ligoninių apkrovimas ir COVID-19 pacientų, sunkių pacientų skaičius ligoninėse“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Ten, pasak jos, ir politikos lyderiai vieningai skatina gyventojus skiepytis:
„Nėra esminių nuomonių išsiskyrimo. Ir pasitikėjimas visuomenėje, kaip vienas iš rezultatų tokios retorikos, yra aukštesnis nei šiandien Lietuvoje.“
Seimas bus aptvertas
Paklausta, kaip Seimas ruošiasi artėjančiam mitingui, Seimo pirmininkė svarstė, jog jis greičiausiai bus aptvertas.
„Teisėsauga, pareigūnai planuoja, matyt, tam tikrus veiksmus saugant Seimo perimetrą tam, kad būtų išvengta tų nemalonių situacijų, kurios čia vyko rugpjūčio 10 dieną. Tačiau kažkokių labai ypatingų naujienų šioje srityje aš neturiu“, – teigė ji.
Rugpjūčio 10-ąją protestas prie Seimo baigėsi riaušėmis.