Socialdemoratas A.Sysas įsitikinęs – prie tokio skurdo ir atskirties atvedė netinkama politika: „Neoliberali politika, kuri Lietuvoje gyvuoja daugiau kaip 20 metų, duoda rezultatus. Yra didelė atskirtis tarp turtingųjų ir neturtingųjų. Iš nelygybės ir gimsta didžioji dalis skurdo. Jeigu mūsų mokesčių sistema būtų šiek tiek kitokia (tai priekaištas visoms buvusioms vyriausybėms ir valdžioms), manau, šiandien nebūtume paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje pagal skurdą, atskirtį, nelygybę.“
„Valstietis“ T.Tomilinas akcentuoja, kad tyrimas atspindi 2016 m. situaciją, todėl pakeitimai, susiję su pensijomis, minimalia alga ar socialinėmis išmokomis į tyrimą dar nebuvo įtraukti.
„Tiesiog ta statistika visada 1,5–2 m. atsilieka, tai yra mokslas. Mokslininkai negalvoja apie kadencijas, jie galvoja apie situaciją, tendencijas. Bet tendencija yra tokia – 2016 m. šiek tiek pablogėjo situacija su skurdu. 2017–2018 m. ta situacija privalo keistis“, – tvirtina T.Tomilinas.
Jo įsitikinimu, įvesti pakeitimai turėtų pagerinti situaciją, tačiau tikslūs rezultatai bus matyti tik po kurio laiko: „Dabar turime ekonomikos augimą ir turime tam tikrą pagerėjimą, pavyzdžiui, dėl pensijų. Socialinių išmokų indeksavimas kaip tik startavo nuo 2018 m.“
A.Sysas sutinka – ekonomika sparčiai auga, tačiau akcentuoja, kad būtent dėl to auga ir skurdo lygis. Seimo nario tvirtinimu, atlyginimai buvo padidinti tiems, kurių atlyginimai ir taip buvo didesni, tačiau biudžetinio sektoriaus darbuotojų uždarbiai padidėjo nežymiai.
„Manau, kad mano kolega turbūt po metų labai nustebs – galbūt skurdo lygis ir liks tame pačiame lygyje, bet atskirtis dar labiau padidės, nes tie veiksmai, įstatymai, kuriuos priėmė ši dauguma, eina būtent ta kryptimi. [...] Nauji sprendimai, kurie įsigalios nuo 2019 m. vėl daugiau paliks turtingesniems“, – įsitikinęs A.Sysas.
Jo teigimu, būtina kreipti didesnį dėmesį į perskirstymą, didinti atlyginimus biudžetiniame sektoriuje dirbantiems žmonėms. Kaip tvirtina A.Sysas, kitu atveju bene labiausiai kentės ir taip neretai Lietuvoje skurstantys pensininkai, nes pensijos tiesiogiai susijusios su atlyginimais.
„Aš matau, kad jeigu nenukreipiame mokesčių sistemos, kad būtų geresnis perskirstymas, kad būtų didesni atlyginimai biudžetiniam sektoriui, [...] labiausiai [kentės] pensininkai, o pensijos tiesiogiai susijusios su atlyginimais. [...] Tendencija bus ta pati, tik nebus pasiteisinimo, kad čia buvusios valdžios kaltė. Tai pirmiausia yra neoliberalios politikos rezultatas“, – sako A.Sysas.
T.Tomilinas sutinka, kad dideliam skurdo lygiui įtakos turėjo per liberali politika, tačiau ginčija, kad pensijų augimas tikrai žymesnis, nei buvo anksčiau – vidutinė pensija nuo 255 eurų tyrimo laikotarpiu pakilo iki 307 eurų dabar.
„Tikrai turime kelti biudžetininkų algas. Turėsime rudenį ginčą ir mūšį Seime dėl bazinio dydžio. Manau, kad jis tikrai turėtų žymiau padidėti“, – sako T.Tomilinas.
Jo teigimu, vienas iš rodiklių, kuris iš karto rodo gerėjančią padėtį – emigracijos rodikliai. T.Tomilinas atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu emigracijos rodikliai žemėja. Vis dėlto A.Sysas su tokia pozicija ne visai sutinka: „Jeigu matuojame skurdą, tai sakome, kad tai – praeitos vyriausybės nuopelnas, o jeigu sumažėjo emigracija – dabartinės.“