Spaudos konferenciją galite žiūrėti čia:
Ministro teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija siūlė pratęsti karantiną iki gruodžio 31 dienos, tačiau Vyriausybėje nutarta jį tęsti iki gruodžio 16–17 dienos, kad paskui sprendimus priimtų nauja Vyriausybė.
Kokiais argumentais rėmėsi A.Veryga, siūlydamas karantiną tęsti iki Naujųjų metų? Jis sako, kad reikia įtraukti ir šventinį laikotarpį ir leisti žmonėms planuotis gyvenimą be didelių švenčių.
„Tačiau buvo nutarta, kad kita Vyriausybė galės apsispręsti ir dėl karantino sąlygų ir trukmės“, – sakė jis.
„Matyt, ministrai nenorėjo užkrauti savo sprendimų naujai Vyriausybei ant galvos“, – pridūrė A.Veryga.
Matyt, ministrai nenorėjo užkrauti savo sprendimų naujai Vyriausybei ant galvos.
Svarstytų prekybos centrus uždaryti savaitgaliais
Ministro teigimu, taip pat aptarta, kad iš prekybos centrų savininkų bus reikalaujama užtikrinti, kad žmonės nesibūriuotų, kad būtų užtikrinami 10 kvadratinių metrų plotai vienam klientui.
„Jeigu stebėsime, kad situacija nesikeičia, kitą savaitę Vyriausybė yra nusiteikusi priimti sprendimus dėl ribojimų dirbti kažkurią savaitgalio dieną, kaip buvo padaryta Latvijoje“, – sakė ministras. Pasak jo, kaimyninė šalis uždraudė savaitgaliais dirbti didiesiems prekybos centrams, kur žmonės renkasi leisti laisvalaikį.
Ministras tikino, kad sunku būtų analizuoti, kiek žmonių galėjo užsikrėsti prekybos centruose, nes dažnai patys žmonės nežino, kur užsikrėtė.
Jis svarstė, kad muziejams leidus dirbti, ko gero, tie žmonės, kurie lankosi prekybos centruose vis tiek į juos neitų, todėl dabar nesvarstoma leisti veikti kultūros įstaigoms.
„Logiškiausia būtų dviem savaitėms viską uždaryti, gal tada ir viruso plitimas būtų sustabdytas“, – klausiamas, ar nereikėtų prekybos centrų veiklos dviem savaitėms išvis sustabdyti, sakė ministras.
Tačiau, pasak jo, Vyriausybė nutarė jokių griežtesnių karantino sąlygų neįvesti.
Ragino neplanuoti susibūrimų Kalėdoms ir Naujųjų metų švenčių
A.Veryga tikino, kad jeigu situacija gerės, tai per Kalėdas greičiausiai nebūtų ribojimas judėjimas tarp miestų. „Neabejoju, kad bus raginama šventes sutikti santūriau“, – sakė ministras.
A.Veryga tikino, kad nereiktų nuomotis sodybų ir burti draugų kompanijų šventėms. „Tikrai to daryti šiuo metu negalima ir nereiktų tokių renginių planuoti“, – sakė ministras.
Ar tikrai mūsų noras pabūti prie šventinio stalo nėra per didelė kaina už žmonių gyvybes?
Jis ragino emigrantus negrįžti švenčių sutikti Lietuvoje. Pasak jo, rizika kyla ne tik kelionės metu, bet ir atvykus pas gimines.
„Ar tikrai mūsų noras pabūti prie šventinio stalo nėra per didelė kaina už žmonių gyvybes?“ – retoriškai klausė A.Veryga.
Pasak ministro, tai kad situacija negerėja, nebūtinai reiškia, kad karantinas buvo paskelbtas pavėluotai.
Židinių – apie 700
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovės Daivos Razmuvienės duomenimis, nauji atvejai registruoti visose dešimtyje apskričių – daugiausia Kauno, Vilniaus apskrityse.
„Dešimt atvejų nepriskirti jokiam regionui“, – sakė ji.
Pasak D.Razmuvienės per dvi paskutines savaites registruota pusė visų koronaviruso atvejų. Taip pat pastebima, kad serga ir miršta vis jaunesni asmenys.
„Užsikrėtimas mirusių asmenų registruotas slaugos namuose, gydymo įstaigose ir namų aplinkoje“, – teigė ji.
Židinių yra apie 700, virusas plinta šeimose, socialinės globos ir gydymo įstaigose.
„Ši savaitė bus trečia karantino, gal jau turėtume matyti tuos rezultatus“, – teigė D.Ramzuvienė.
Pasak jos, lapkričio 7–22 dienomis iš viso užfiksuoti 25 tūkst. 548 susirgimo atvejai.
„Per šias dvi savaites registruota pusė visų nuo pandemijos pradžios registruotų 48 tūkst. atvejų. Tas pats yra kalbant apie mirties atvejus (...), šiek tiek daugiau negu pusė visų atvejų per šias dvi savaites registruota ir mirusiųjų nuo COVID-19: iš 368 mirčių per šias dvi karantino savaites registruota 200“, – sakė ji.
Pasak D. Razmuvienės, daugiau nei 130 asmenų, mirusių nuo COVID-19 per pastarąsias dvi savaites, buvo vyresni nei 70-ies, didesnė dalis jų buvo jau perkopę 80, likusieji yra jaunesnio amžiaus. Mirusieji užsikrėtė gydymo ir slaugos įstaigose, namuose, nuo artimųjų.
Mirusiųjų nuo koronaviruso amžius jaunėja – iš viso mirė 33 asmenys, jaunesni nei 60-ies, per antrąjį karantiną – 23.
NVSC duomenimis, didžiausia dalis susirgusiųjų registruota Vilniaus ir Kauno apskrityje – atitinkamai daugiau nei 7 ir 5 tūkstančius. Penktadalis užsikrėtusiųjų – 50–59 metų asmenys, apie 18 proc. – 40–49 metų, dar apie 16 proc. – 30–39 metų.
Pasak D.Razmuvienės, šalies švietimo ir ugdymo bei aukštojo mokslo įstaigose nuo rugsėjo pradžios registruota per 4,4 tūkst. koronaviruso atvejų.
„Nuo rugsėjo 1-osios skaičiuojant iš viso ugdymo įstaigose registruoti 3739 COVID-ligos atvejai, 55 proc. sudaro moksleiviai, likusi dalis, 45 proc. – ugdymo įstaigų darbuotojai“, – per spaudos konferenciją pirmadienį teigė ji.
Taip pat, pasak epidemiologės, koronavirusu nuo rugsėjo iki šiol užsikrėtė 666 aukštųjų mokyklų studentai, 508 jų dar serga.
Ugdymo įstaigose per pastarąją parą fiksuoti 34 atvejai, jie registruoti darželinukams ir pradinių klasių moksleiviams bei ugdymo įstaigų darbuotojams.
Šalyje lapkričio 7-ąją įvedus karantiną, mokslas, išskyrus ugdymą darželiuose bei pradines klases, vyksta nuotoliniu arba mišriu būdu. Karantiną ketinama tęsti iki gruodžio vidurio.
Statistikos departamento duomenimis, per parą Lietuvoje nustatyti 1192 nauji koronaviruso atvejai.