Antradienį Seime žurnalistams A.Veryga sakė, kad jis neturi pagrindo nerimui dėl „AstraZeneca“ vakcinos, kuria vis daugiau gyventojų atsisako skiepytis ir Lietuvoje.
„Kadangi aš šiek tiek suprantu tuos procesus, man kaip tik yra daugiau nerimo, kad valstybės tokių priemonių imasi (stabdo skiepijimą šio gamintojo vakcina – 15min). Supraskime, kad absoliučia dauguma atvejų tai yra politiniai sprendimai.
Juos juk priima politikai. Kai tu supainioji du dalykus, kurie yra biologiniai ir politiniai, ir paskui tikiesi, kad žmonės labai klausysis mokslininkų, ekspertų, nebeišeina. Nes skiriasi tie, kurie sprendžia, ir tie, kurie turi žinias, – jie turi skirtingus matymus, skirtingus įsivaizdavimus“, – komentavo jis.
Pasak A.Verygos, Vyriausybė turėtų nedelsiant galvoti, kaip grąžinti pasitikėjimą vakcinomis. Jo nuomone, dabar, kol jų trūksta, dar laikas tą daryti.
Esą kai jų bus pristatoma daug ir reikės įtikinėti gyventojus skiepytis, bus sudėtinga.
Pats A.Veryga teigė, kad skiepytųsi „AstraZeneca“ vakcina.
„Žinoma, kad ir dabar, jei tik kas man ją duotų“, – tikino buvęs sveikatos apsaugos ministras.
Žinoma, kad ir dabar, jei tik kas man ją duotų.
Jis aiškino nematantis jokio ryšio tarp „AstraZeneca“ vakcinos ir kraujo krešėjimo sutrikimų. A.Veryga citavo mokslininkų pasakymą, kad tai, kas vyksta greta to ar kartu su tuo, nereiškia, jog vyksta dėl to.
„Tai daug tokių spekuliacijų buvo prikurta, pavyzdžiui, dėl vakcinų ir autizmo. Atrodo, dvi kreivės kartu keliauja: vakcinacija vaikų ir autizmas. Tai čia ryšys yra koks nors? Tai tada automobilių skaičių dar pridėkime šalia, nežinau, mobiliųjų telefonų skaičių, kompiuterių skaičių pasaulyje. Čia daug visokių gali į krūvą sudėti dalykų, kurie atrodys lyg ir susiję, bet tarp jų nėra jokio ryšio“, – kalbėjo parlamentaras.
Paklaustas, kodėl vis dėlto daugiausia spekuliacijų kyla būtent dėl „AstraZeneca“ vakcinų, A.Veryga svarstė, kad galima paimti ir paieškoti duomenų, kiek kitomis vakcinomis paskiepytų žmonių patyrė tromboembolijos epizodų.
Jis minėjo, kad jeigu žmonės gulėjo ligoninėse, jiems netaikyta kineziterapija, giliosiose venose galėjo susiformuoti trombai. Jie gali bet kada atitrūkti, nukeliauti į plaučius.
„Ir jeigu tai įvyko, pavyzdžiui, po skiepijimo, tai ar dėl skiepijimo įvyko, ar ne?“ – sakė A.Veryga.
-
Nėra jokių įrodymų, kad „AstraZeneca“ vakcina sukelia kraujo krešulius: bet kodėl auga nerimas?
-
PSO: šalys kol kas turėtų toliau naudoti „AstraZeneca“ vakciną
-
Norvegijoje po „AstraZeneca“ skiepo mirė sveikatos apsaugos darbuotoja: tiesioginė sąsaja su skiepu nebuvo nustatyta
-
Latvija laikinai sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina
-
I.Šimonytė: neabejoju, kad karantino nutarimą reikės pratęsti
-
Vyriausybė nesvarsto stabdyti skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina
