Teismas trečiadienį skyrė 20 tūkst. eurų baudą Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (NVSPL) dėl pirkimo procedūrų pažeidimų, tačiau atmetė Generalinės prokuratūros ieškinį, kuriuo ši siekė niekiniais pripažinti sandorius dėl pusės milijono greitųjų testų pirkimo ir valstybei iš juos pardavusių bendrovių priteisti daugiau kaip 4 mln. eurų.
„Detalių, dėl ko skirta bauda pačiai laboratorijai, nepakomentuosiu, matyt, rado teismas kažkokių pažeidimų, galbūt procedūrose, bet bendrai tikrai mane nudžiugino teismo sprendimas, aš ir anksčiu komentavau, man pats klausimas ir bandymas pasakyti, kad reikia išsiieškoti permokėtus pinigus, kvepia tokia praeitim, kai būdavo baudžiama už spekuliaciją“, – BNS teismo sprendimą komentavo A.Veryga.
„Jei čia būtų buvęs priimtas sprendimas išsiieškoti kažkokiu būdu tuos pinigus iš testus pardavusi įmonių, tai reikštų, kad mes praktiškai visur galėtumėm kažko panašaus reikalauti, nes kai prasidėjo pandemija, pabrango kaukės, pabrango respiratoriai, ir už viską, tiek ką pirko ministerija, tiek ką pirko ligoninės, pabrango. Už viską, taip išeitų, būtų galima prašyti pinigų sugrąžinimo, kas labai įdomiai atrodytų, man tas būtų panašu į baudimą už spekuliaciją, kas buvo sovietiniais laikais“, – kalbėjo buvęs ministras.
Anot jo, nors pirkimas ir nebuvo be priekaištų, tuo metu buvo situacija, „kad nepirkimas galėjo reikšti, kad jei perki vėliau, perki už dar didesnę kainą“.
Vilniaus apygardos teismas trečiadienį paskelbė, kad greituosius COVID-19 testus pirkusi laboratorija pažeidė imperatyvųjį esminį viešųjų pirkimų skaidrumo principą – neužtikrino viešojo pirkimo tikslo pasiekimo.
„Dėl to teisėjų kolegija konstatavo, kad viešojo pirkimo sutartis prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai“, – sakė teisėjas Andrius Ignotas.
Generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, siekdama niekiniais ir negaliojančiais pripažinti laboratorijos sudarytus sandorius dėl pusės milijono greitųjų COVID-19 testų įsigijimo ir iš bendrovių „Profarma“, „Bona Diagnosis“ ir „Rouen Grains LV“ iš viso priteisti daugiau kaip 4 mln. eurų.
Prokuratūra teigia, kad valstybei sudarius sutartį su įmonėmis neskelbiamų derybų būdu, už greituosius testus smarkiai permokėta, todėl siekiama prisiteisti tą sutarties vertės dalį, kuri, prokurorų vertinimu, yra nepagrįsta.
Įmonių atstovai teisme su ieškiniu nesutiko, jie sako, kad būtent „Profarma“ pasiūlyti testai buvo tinkami, kokybiški – jų patikimumas siekė 95 proc., o nė vienas iš kitų tiekėjų tuo metu negalėjo pasiūlyti reikiamos kokybės testų ir įvykdyti sutartį pilna apimtimi.
Šis sprendimas per 30 dienų dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė BNS sakė, kad prokuratūra išanalizuos teismo sprendimą ir tuomet spręs dėl tolimesnių veiksmų.
