Spaudos konferencijos iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) transliaciją žiūrėkite čia:
A.Veryga informavo, kad pirmiausia bus stengiamasi greičiau sureaguoti į situaciją, susijusią su augančiu žmonių, skambinančių į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC), Karštąją liniją numeriu 1808, srautą.
Jis sakė, kad informaciją teikiančiuose centruose nebeužtenka žmogiškųjų išteklių, į pagalbą bus pasitelkiami savanoriai: šauliai, skautai, Raudonojo kryžiaus atstovai ir kiti.
Paaiškino, ką turi daryti mokyklos
Kita svarbi tema, A.Verygos teigimu, dėl naujų mokslo metų. Jis tikino, kad SAM stengiasi maksimaliai detaliai parengti rekomendacijas. Ministras kvietė švietimo sektoriaus atstovus, ugdymo įstaigų vadovus klausti dėl kylančių neaiškumų.
„Sutarėme, kad bus pasitelkti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojai, kurie dirba švietimo įstaigose. Jie bus papildomai dar apmokyti, kad tiesiog galėtų padėti įstaigų administracijai įgyvendinti tuos pagrindinius infekcijų kontrolės principus. Tai yra susidėlioti srautus ir pasirengti priemones, kad jeigu ir įvyktų užsikrėtimas švietimo įstaigoje, jog tas užkratas išplistų kaip galima mažesnėje grupėje. Tai matysime, šiandien lauksime atgarsių iš Kauno renginio: ar buvo kažkokių dar klausimų, neaiškumų“, – komentavo sveikatos apsaugos ministras.
A.Veryga sakė, kad kol kas nesvarstoma įvesti nuotolinio mokymo kai kuriose savivaldybėse. Jeigu situacija dalyje savivaldybių pasidarytų nevaldoma, teoriškai būtų galima galvoti apie tokią galimybę. Vis dėlto pirmiausia siekiama užtikrinti kontaktinį mokymąsi.
„Būtų gerai galvoti netgi ne apie savivaldybę, o apie konkrečią įstaigą. Nes, jeigu užkratas ten išplistų – dėl ko ir sakome: tos rekomendacijos yra susijusios, kad kaip galima labiau būtų skaidomi srautai, kad jeigu ir užsikrečia kažkas, užsikrečia nedidelė dalis, o visi kiti, jog galėtų tiesiog ateiti gyvai ir mokytis. Pirmiausia yra galvojama, kaip užtikrinti vis tik mokymąsi kontaktinį, gyvą“, – komentavo jis.
Sveikatos apsaugos ministras kartojo, kad mokyklų vadovai neturėtų baimintis, nes tikslas – ne juos bausti, o patarti ir padėti. Tačiau būtina pergalvoti maitinimo procesus, reguliuoti srautus, galbūt spręsti, kad pamokos prasidėtų skirtingu metu. 
Taip pat rengiamos atnaujintos rekomendacijos įstaigoms, įmonėms.
„Nes girdime tikrai daug tokių klausimų. Aišku, paprasčiausias būdas yra tiesiog susirasti – jos yra buvusios tos rekomendacijos tuo metu, kai buvo pirmoji banga. Tikrai įstaigoms jų buvo nemažai parengta. Bet kadangi yra klausiama iš naujo, pasižiūrėsime, ar kontekstas kažkur nėra pasikeitęs, tiesiog atnaujinsime ir jas paskelbsime“, – pasakojo A.Veryga.
Sureagavo į pastabas
Pirmadienį feisbuko paskyroje Švedijoje gyvenantis epidemiologas Andrius Kavaliūnas rašė, kad Norvegijos ir Lietuvos sveikatos ministrai skirtingai interpretuoja mokslą.
Jis rašė, kad Norvegijos sveikatos ministras Bentas Høie, remdamasis Norvegijos visuomenės sveikatos instituto (FHI) sisteminės analizės išvadomis, bei esant dabartiniam COVID-19 paplitimo lygiui Norvegijoje (13,7/100.000), kaukių dėvėjimo viešose vietose besimptomiams asmenims nerekomenduoja, išskyrus viešajame transporte piko valandomis.
„Lietuva abi priemones taiko ir tikėtina, kad tai reikšmingai gali stabdyti viruso plitimą. Tai tiesiog naudokimės galimybe tikrai nesudėtingai, nestabdant ekonomikos šitas priemones įgyvendinti“, – kalbėjo jis.
Reaguodamas į medikų, dirbančių Skandinavijos šalyse, viešą laišką dėl privalomo kaukių dėvėjimo. A.Veryga aiškino, kad smagu, jog kolegos stebi situaciją Lietuvoje ir teikia kažkokius siūlymus.
„Bet dėl pačio turinio, tai, tiesą sakant, man šiek tiek neramu ir ypatingai – matant, kaip aktyviai visais šitais pastebėjimais dalinasi skeptikai ir diskutuoja apie tai tikrai ne specialistai, o visos sąmokslo teorijomis besivadovaujančios grupės. Ir tai yra tiesiog kaip benzino į ugnį įpilti“, – mano jis.
Pasak A.Verygos, galima diskutuoti su specialistais. Tačiau tai esą daroma kitokiais formatais, o ne platinant viešus laiškus.
„Mes tą darome paprastai ministerijoje, bendrauja tada specialistai. Mes galime apie viską diskutuoti, ginčytis. Bet, žinant, kad visuomenėje yra platinamos sąmokslo teorijos, paimti platinti kažkokius viešus laiškus, kuriuos atsiuntus ir neviešai mes tikrai perskaitytume, tai aš tą vertinu labiau kaip kažkokią viešųjų ryšių akciją, kurios tikslo aš, tiesą sakant, nelabai suprantu. Nes ne taip dirba specialistai, ne taip yra sprendimai priiminėjami“, – komentavo sveikatos apsaugos ministras.
Žinant, kad visuomenėje yra platinamos sąmokslo teorijos, paimti platinti kažkokius viešus laiškus, kuriuos atsiuntus ir neviešai mes tikrai perskaitytume, tai aš tą vertinu labiau kaip kažkokią viešųjų ryšių akciją, kurios tikslo aš, tiesą sakant, nelabai suprantu.
A.Veryga teigė, kad kai kuriose kitose užsienio valstybėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Italijoje, nekyla kažkokio pasipiktinimo dėl reikalavimų dėvėti veido kaukes viešose vietose.
Klausiamas, kodėl kitose Baltijos šalyse fiksuojama gerokai mažiau susirgimų COVID-19, A.Veryga sakė, kad reikia įvertinti daug niuansų: nuo gyventojų tankumo iki žmonių keliavimo ir panašiai.
„Tai yra tikrai sudėtingas klausimas ir nevisiškai galbūt man. Manau, kad tai yra klausimas mokslininkams, epidemiologams, kurie daug dalykų turi įvertinti: ne tik kultūrinius aspektus, bet ir, matyt, tam tikrus geografinius dalykus, gyventojų tankumą, jų judėjimą – į kokias šalis buvo ar nebuvo vykstama, kokių priemonių buvo ar nebuvo laikomasi. Žodžiu, yra labai daug niuansų, kuriuos reikia įvertinti tam, kad būtų galima pasakyti, dėl ko mes taip skiriamės pagal epidemiologinę situaciją“, – sakė A.Veryga.
Yra labai daug niuansų, kuriuos reikia įvertinti tam, kad būtų galima pasakyti, dėl ko mes taip skiriamės pagal epidemiologinę situaciją.
Dominuoja simptominiai atvejai
NVSC Vilniaus padalinio vadovės Rolandos Lingienės teigimu, per vakar parą nustatytas mažiausias užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius pastaruoju metu (per 1,5 savaitės).
Vakar diena, anot jos, buvo džiugi Kauno miestui – čia nenustatyta nė vieno atvejo keliuose iš anksčiau žinomuose židiniuose įmonėse ar po renginių.
Kartu R.Lingienė sakė, kad pasaulyje daugėja besimptomių susirgimų COVID-19 atvejų. Tačiau Lietuvoje dominuoja simptominiai.
Tarkime, iš pirmadienį nustatyto 21 susirgimo atvejo, 20 žmonių jautė koronavirusui būdingus simptomus.
NVSC Vilniaus padalinio vadovė minėjo, kad apie 15–16 procentų per rugpjūtį registruotų susirgimų COVID-19 atvejų yra siejami su įvairiais renginiais, muzikos festivaliais ir panašiai.
„Šis skaičius nėra labai tikslus. Todėl, kad susiduriame su situacija, kai užsikrėtę asmenys ne visada nurodo, kur jie ėjo, kokie buvo jų maršrutai, su kuo bendravo. Taigi tokių atvejų procentas, epidemiologų manymu, turėtų būti didesnis. Blogai tai, kad nenurodžius asmenų, su kuriais turėjo sąlytį susirgę žmonės, tuo metu nesurandamas infekcijos šaltinis ir nenutraukiama infekcijos plitimo grandinė“, – pabrėžė R.Lingienė.
Susiduriame su situacija, kai užsikrėtę asmenys ne visada nurodo, kur jie ėjo, kokie buvo jų maršrutai, su kuo bendravo.
Ji akcentavo, kad jeigu galima susilaikyti nuo dalyvavimo renginiuose, tai reikėtų rimtai apsvarstyti.
Taip pat NVSC Vilniaus padalinio vadovė teigė, kad rekomenduojama nuo dalyvavimo įvairiuose renginiuose, festivaliuose susilaikyti asmenims, jaučiantiems peršalimui būdingus simptomus.
Jeigu dalyvaujama renginiuose, būtina imtis visų reikiamų apsaugos priemonių: dėvėti veido kaukes, laikytis saugaus atstumo ir panašiai.
21 naujas atvejis
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad 16 naujų COVID-19 atvejų registruoti Vilniaus, 2 – Kauno bei po 1 Klaipėdos, Panevėžio ir Tauragės apskrityse.
Iš viso šalyje patvirtinti 2694 COVID-19 atvejai.
1785 žmonės pasveiko nuo ligos, o 811 – serga. 3780 asmenims šiuo metu reikia izoliuotis.
Taip pat Lietuvoje nuo koronaviruso mirė 85 žmonės, iš jų 4 – per praėjusią savaitę. 13 asmenų mirė dėl kitų priežasčių, nors buvo užsikrėtę COVID-19.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, per praėjusią parą ištirti 4557 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso.
Iki šiol iš viso ištirti 613 324 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, iš jų – 167 605 iš mobilių punktų.
