A.Veryga: vaistinės neprašydavo receptų, nors privalėjo
„Panašu, kad dauguma vaistinių ilgą laiką pažeidinėjo vaistų išdavimo taisykles ir neprašydavo iš pacientų receptų kai kuriems vaistams, kurie visą laiką buvo receptiniai.
Mes dabar pamatėme, kokiu lygiu buvo nesilaikoma tvarkų. Suprantame, kad žmonės jaučiasi sutrikę, jiems atrodo, kad per vieną naktį ministerija pakeitė tvarką, ir natūralu, kad žmonėms kyla neramumų. Panašu, kad dabar jau turime atsakymą, dėl ko kontrolinių vaistų pirkimų buvo taip bijomasi (…) Pacientai, matyt, net neįtarė, kad perka receptinius vaistus, ir visada tą darydavo be recepto, nors visada tuos receptus turėjo turėti“, – ketvirtadienį spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministras A.Veryga.
Pacientai, matyt, net neįtarė, kad perka receptinius vaistus ir visada tą darydavo be recepto, nors visada tuos receptus turėjo turėti.
Ministro teigimu, griežtas receptinių vaistų pardavinėjimas yra į naudą patiems žmonėms, nes tik gydytojai, o ne vaistininkai ar patys pacientai gali geriausiai nuspręsti, kokie receptiniai vaistai yra reikalingi pacientams.
„Dėl receptinių vaistų, juos galima ar negalima vartoti, sprendžia gydytojas, kuris išrašo receptą. Aš norėčiau priminti jau pakankamai seną istoriją su antibiotikų ir psichotropinių vaistų sprendimu. Buvo laikas, kai antibiotikus, migdomuosius, raminamuosius vaistus taip pat buvo galima įsigyti be recepto. Žinome, kiek daug tai problemų sukėlė. (…) Mes norėtume paprašyti ir medikų, ir farmacininkų, ir žmonių supratingumo ir kantrybės“, – sako A.Veryga.
Eilės pas gydytojus, pasak ministro, neturėtų išaugti, nes daugelis receptinių vaistų turi savo nereceptinius pakaitalus, kurių dozė arba pakuotės tiesiog mažesnės. A.Verygos teigimu, vaistininkai turėtų informuoti klientus apie galimybę įsigyti nereceptinius vaistus, o ne siųsti nepatenkintus klientus pas „ministrą Verygą pasakyti, kokie kvaili sprendimai“. Tokią veiklą jis įvardino kaip „sabotažą“.
„Absoliučia dauguma atvejų žmonėms nereikia bėgioti pas gydytoją ir tai neturėtų jokiais būdais didinti eilių. Tais atvejais, kai vaistas iš tikrųjų turi būti receptinis, skiriamas gydytojo paskyrimu, žmonės turėtų suprasti, dėl ko vaistui reikalingas receptas – dėl saugumo. Girdėjau daug pavyzdžių apie lašus su hormoniniais preparatais, akių lašus. Dar kartą prašau suprasti, kad tai yra labai pavojinga. Ir paskui tiems patiems gydytojams tenka spręsti kitas bėdas, kurias sukelia neatsakingas vaistų vartojimas“, – sakė A.Veryga.
Visgi, ministro atveju, daugeliu atveju receptinių vaistų nereikia ir farmacininkai tikrai gali paaiškinti žmogui, kad, pavyzdžiui, sumaišęs vandenį su druska jis gaus tą patį natrio chlorido tirpalą ir jo nereikia pirkti vaistinėje.
Taip pat A.Veryga įvardino planuojamą įdiegti naujovę – šeimos gydytojo telefoninę konsultaciją, kurios metu būtų galima pratęsti receptą jau naudojamiems vaistams. Receptas tokiu atveju būtų išrašomas elektroniniu būdu, jį matytų vaistininkas. Tai turėtų būti įdiegta „artimiausiu metu“.
Pacientus, kuriuos vaistininkai tiesiog nukreipia kitur, nesuteikdami informacijos apie receptinių vaistų alternatyvas ir įsigijimo tvarką, SAM ragina pranešti apie tokius atvejus nemokamu telefonu 8 800 73568 Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Pranešti galima ir el. paštu.
VVKT sprendžia, ar vaistas receptinis
Ar vaistas yra receptinis, sprendžiama registracijos metu. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), vadovaudamasi europiniais kriterijais, įvertina ir priskiria vaistą receptiniams arba nereceptiniams. Vieno receptinių vaistų sąrašo nėra: dėl kiekvieno vaisto jį registruojant sprendžiama atskirai.
„Ir šiuo metu vaistinėse be recepto galima įsigyti daug nereceptinių vaistų, kurie yra plačiai vartojami. Nuo skausmo, uždegimą malšinantys, temperatūrą mažinantys. Pavyzdžiui, ibuprofenas 200 mg ir 400 mg yra nereceptinis, jei į vaisto pakuotę įeina 10 tablečių, paracatemolio visa eilė vaistų, išskyrusi infuzijai skirtus vaistus, (...) acetilsalicilo rūgšties vaistai, dichofenako preparatai, taip pat sudėtiniai vaistai, į kuriuos įeina visos šios išvardintos medžiagos, tai yra visa eilė nereceptinių vaistų, kuriuos ir dabar galima įsigyti be recepto“, – sakė SAM Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė.
Pasak jos, aukščiau išvardinti vaistai yra receptiniai, tik jei vienoje tabletėje yra ypač daug veikliosios medžiagos arba pakuotė yra labai didelė. Pasak jos, taip yra tik paciento labui – kad nuo didelio medžiagos kiekio nesustotų inkstų ar kepenų veikla.
Šiuo metu receptinį vaistą be recepto išimties tvarka galima parduoti, jei pacientas serga lėtine liga ar naudoja kontraceptikus ir jau prieš tai vaistas jam buvo skirtas bei pacientas gali tai įrodyti – turi receptą. Tokį vaistą farmacijos specialistas gali išduoti 7 dienų laikotarpiui. G.Krukienė sako, kad ministerija ruošiasi tobulinti tvarką dėl vaistų išrašymo ir skyrimo.
„Ruošiamasi tvarką pakeisti, kad tokių vaistų būtų galima išduoti trisdešimties dienų gydymo kursui. Taip pat, kaip jau ministras minėjo, rengiamasi reglamentuoti gydytojų konsultaciją telefonu, kur pacientui nereiktų eiti pas gydytoją vien tam, kad būtų pratęstas receptas“, – sako G.Krukienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nereceptinius vaistus galima įsigyti ir nuotoliniu būdu, internetinėse vaistinėse. Taip pat yra keičiamas Farmacijos įstatymas, pagal kurį ir receptinius vaistus bus galima įsigyti nuotoliniu būdu, pateikiant elektroninį receptą. Tikimasi, kad įstatymas bus priimtas ir pataisos įsigalios nuo 2018 m. lapkričio.
Slaptų pirkėjų dar nebuvo
Tuo tarpu VVKT Inspektavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Diana Leleckaitė sako, kad dar nė vienoje vaistinėje nesilankė nė vienas slaptas pirkėjas, t. y. nebuvo atliktas kontrolinis pirkimas. Pasak jos, toks pirkimas turi turėti pagrindą – VVKT darbuotojai negali savo nuožiūra eiti ir atlikti slaptų pirkimų.
„Jie atliekami tik gavus skundus arba kitos institucijos pavedimą ar prašymą patikrinti konkrečius atvejus“, – sakė D.Leleckaitė.
Ji pasakojo, kad VVKT darbuotojas slaptą pirkimą atlikti gali tik gavęs vadovo įsakymą, kuriame yra nurodytas konkretus receptinis preparatas, kurį jis bandys nusipirkti. Atėjęs į vaistinę darbuotojas turi paprašyti to preparato be recepto. Nepriklausomai nuo to, ar vaistininkas jį parduotų, po to VVKT atstovas turėtų prisistatyti ir parodyti įsakymą. Tada vaistininkas ir VVKT atstovas užpildytų pažymą.
Vaistininkas, kuris tokio slapto pirkimo metu VVKT atstovui parduotų receptinį vaistą be recepto, galėtų pagal Administracinių pažeidimų kodeksą būti baudžiamas 30-200 eurų bauda. Už pakartotinį pažeidimą jis jau būtų baudžiamas 280-600 eurų bauda.
Visgi D.Leleckaitė teigė, kad net jei VVKT bauda ir būtų skirta, tai ne iš karto ir mokama ne vietoje. Jos teigimu, jau teko girdėti, kad vienoje ar kitoje vaistinėje neva lankėsi slapti pirkėjai ir prie kasos išrašė 200 eurų baudą bei liepė susimokėti. Pasak D.Leleckaitės, tokie reikalavimai yra neteisėti ir vaistininkai apie juos turi pranešti policijai.
Sava iniciatyva VVKT atstovai slaptų pirkimų atlikti negali, nes, pasak D.Leleckaitės, tai būtų laikoma piktnaudžiavimu.
Be to, VVKT atstovės teigimu, jei vaistinės darbuotojas sugebėtų įrodyti, kad nereceptinį vaistą parduoti jam nurodė vaistinės vadovas, bauda būtų skiriama vadovui ar vaistinei kaip juridiniam asmeniui ir būtų didesnė: galėtų siekti 2000 eurų.
Anksčiau kontrolinius vaistų pirkimus buvo galima vykdyti tik iš anksto pranešus, prieš 10 dienų.
