Šiuo metu sistemą valdo Registrų centras, ją ligonių kasai siūloma galutinai perduoti iki kitų metų liepos.
Parengtame nutarimo projekte, kurį Vyriausybei siūloma svarstyti jau šį trečiadienį, nurodyta, kad Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS) perdavimo planas turėtų būti parengtas per tris mėnesius, o visi reikalingi teisės aktai parengti iki šių metų pabaigos.
SAM nurodo, kad pakeisti sistemos tvarkytoją siekiama norint didinti ESPBI IS naudojimą, optimizuoti sistemos priežiūros kaštus.
Registrų centro direktoriaus pavaduotojas turto vertinimui Arvydas Bagonavičius, kuris buvo atsakingas už elektroninės sveikatos viešuosius pirkimus, sako, kad politikų išsakomi priekaištai, jog pirkimai vykdyti neskaidriai, o elektroninė sistema neveikia, yra žeidžiantys ir neteisingi bei griauna jo karjerą.
Nors jis užsitikrino vietą Registrų centro vadovo konkurse, teisingumo ministrė Milda Vainiutė praėjusią savaitę nusprendė jo neskirti į pareigas, kol nesulauks Semo antikorupcijos komisijos tyrimo dėl elektroninės sveikatos. Tyrime, BNS žiniomis, keliami klausimai ir dėl A.Bagdonavičius atsakomybės.
„Nesvarbu, kas tą sistemą tvarkys, svarbu, kad ji veiktų. Bet mums, kurie praleido 5 metus, galima sakyti, be atostogų, be poilsio, dirbdami savaitgaliais, kad sistema veiktų – ir ta sistema yra gyva, mes ją nuolat tobuliname, mes prie jos sėdime. Ir tas pasakymas, kad jūs kažko nepadarėte, kažkas neveikia – mus skaudina (...). E-sveikata yra mūsų sukurtas kūdikis, jei jį iš mūsų paims, aišku, mes negalėsime priešintis, bet mums tai bus pakankamai skaudu“, – žurnalistams antradienį sakė A.Bagdonavičius.
Anot jo, visos 11 informacinių sistemų veikia, o politikai vadovaujasi mitais, juos siekta paneigti antradienį surengtoje spaudos konferencijoje. A.Bagdonavičius sako lauksiąs ministrės sprendimo skirti jį įstaigos vadovu.
„Tikrai nesitrauksiu, esu drąsus, nes tai, ką padarėme, ką sukūrėme – visa tai veikia. O tai, kad remiamasi kažkieno nuomone, pasakymu, nepatikrintais faktais – šiandien ir bandėme sugriauti tuos mitus. Mūsų ministrė, matyt, šiandien remiasi tais mitais“, – sakė jis.
BNS turimi duomenys rodo, kad Registrų centras dar 2014-aisiais vykdė tris pirkimus, juos laimėjo bendrovė „Bull Baltija“, pasirašiusi 1,36 mln. eurų vertės sutartį. Už pirkimus buvo atsakingas A.Bagdonavičius.
Aiškinamasi, ar pirkimų sąlygos, techninės specifikacijos nebuvo parengtos ir pritaikytos vienam tiekėjui.
BNS jis teigia, kad pirkimų sąlygos leido dalyvauti konkursuose daugeliui tiekėjų, o laimėjo pasiūlęs mažiausią kainą – visa tai esą nekliuvo nei Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA), nei Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT).
„Registrų centras nėra gavęs kardinalių pastabų, jog kažką reikia iš esmės keisti – tai buvo redakcinio pobūdžio pastebėjimai (...). Kadangi pirkimuose nurodyta, kad Registrų centre yra įranga, kurią reikėtų praplėsti, tarsi sudarė prielaidas, kad ta kompanija, kuri pateikė pirmą kartą įrangą, tik ji viena galės pateikti. Bet analizė, pastabos, gautos iš CPVA, ir mūsų pateikta informacija rodė, kad vien Lietuvoje yra keletas tiekėjų, kurie gali tai pateikti. Mes negalėjome įtakoti, kiek dalyvių bus“, – dėstė jis.
A.Bagdonavičius: sistema veikia
Konferencijoje Registrų centro atstovai teigė, jog centras kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir gydymo įstaigomis 3 elektroninės sveikatos projektams išleido 5 mln. 643 tūkst. eurų. Į kai kurių politikų įvardijamą 40 mln. eurų sumą, pasak A.Bagdonavičiaus, įskaičiuojami pirmi du nesėkmingai pasibaigę diegimo etapai, po kurių sistema buvo sukurta, tačiau ja taip ir nepasinaudota.
Anot A.Bagdonavičiaus, trečiuoju etapu, prie kurio prisidėjo Registrų centras, sukurta veikianti sistema: su gydymo įstaigomis sukurtos regioninės sistemos, suteikta galimybė net ir prie sistemos neprisijungusioms įstaigoms pateikti įvairius medicininius duomenis, išrašyti receptus ar siuntimus pacientams per portalą esveikata.lt.
Registrų cento ir medikų duomenimis, sistema įgavo pagreitį nuo 2017-ųjų pradžios, į ją integruota apie 500 gydymo įstaigų ir vaistinių, taip pat registro duomenys suderinti su dar 9 institucijomis, tarp jų – Valstybine ligonių kasa, policija, „Regitra“, Valstybine vaistų kontrolės tarnyba.
Per mėnesį sistemoje, anot A.Bagdonavičiaus, registruojama 733 tūkst. apsilankymų, atliekama 368 tūkst. įrašų, iš jų 157 tūkst. – elektroniniai receptai. Iš viso archyve esą sukaupta beveik 2 mln. įrašų. Nepaisant to, A.Bagdonavičius pripažįsta, kad elektroninius receptus išrašo mažesnė dalis medikų.
Centro vadovai taip pat tikina, kad sistema priima įvairių formų, o ne tik Registrų centro sertifikuotus elektroninius ar mobilius parašus, medikai turi galimybę pasirašyti visus dienos dokumentus vienu metu, sistema stebima visą parą.
Konferencijoje kalbėję medikai tikino, kad sistema daug kur dar naudojamasi vangiai dėl to, jog gydymo įstaigų vadovams stinga ryžto pareikalauti iš pavaldinių išmokti naudotis sistema – nors ji esą daugeliu atveju leidžia sutaupyti laiko, ypač vyresnio amžiaus medikai ja naudojasi vangiai, dokumentus vis dar pildo ranka.
Medikai taip pat įvardija problemas, jog kai kuriose poliklinikose ar ligoninėse nėra užtikrintas sistemai būtinas geras interneto ryšys, kai kuriuose kabinetuose tėra vienas kompiuteris, kuriuo naudojasi ir slaugytojas, ir gydytojas, be to, kai kurios didžiosios klinikos pateikia per mažai duomenų apie pacientus, tad tenka ieškoti ranka rašytų jų ligos istorijų, tyrimų rezultatų. Taip pat medikai skundžiasi, jog tenka perrašyti visą medicininę informaciją siuntimuose Neįgalumo nustatymo tarnybai, kuri nėra prisijungusi prie sistemos.
A.Bagdonavičius vykusiame konkurse į Registrų centro vadovo postą liko antras, tačiau tapo pagrindiniu kandidatu užimti pareigas, kai iš atrankos pasitraukė ją laimėjęs advokatas Gintautas Bartkus.
