„Ponas Veryga kaip medikas, ko gero, pačioje krizės pradžioje konstatavo, kad tai yra didelė grėsmė. Tuo metu turbūt Europoje dar nemažai kas su šypsena palydėdavo tokius teiginius ir sakė, kad nieko nereikia stabdyti, nes sustabdysime ir ekonomiką tuo pačiu. Ponas Veryga pasirodė šitoje srityje teisus“, – žurnalistams trečiadienį sakė G.Nausėda.
Vėliau, pasak prezidento, krūvis ministrui tapo pernelyg didelis, todėl buvo priimtas teisingas sprendimas įkurti koronaviruso sukeltos situacijos valdymo komitetą Vyriausybėje.
Ponas Veryga kaip medikas, ko gero, pačioje krizės pradžioje konstatavo, kad tai yra didelė grėsmė.
„Taip, vėlesnėmis savaitėmis jam iš tikrųjų teko spręsti tokius uždavinius, kurie buvo ne jo jėgoms ir ypatingai vadybiniai, organizaciniai uždaviniai ir mes labai akivaizdžiai pamatėme, kad procesas pradėjo, valdymas pradėjo trūkinėti per siūles. Tai manau, kad praėjusią savaitę buvo padarytas tikrai geras organizacinis sprendimas koordinuojant šitą procesą premjero lygiu“, – sakė G.Nausėda.
„Dabar, man atrodo, atsirado tikrai gerokai daugiau tvarkos ir pačiam ponui Verygai dirbti tapo šiek tiek lengviau“, – pridūrė jis.
Prezidentas sakė, jog šiuo metu ministrui reikėtų pasinaudoti palankia situacija normalizuoti savo santykius su gydymo įstaigomis.
Jo vertinimu, nors daug kas sprendžiama paskubomis, Lietuva bus tarp šalių „kurios tikrai nemirgės pasaulio spaudos puslapiuose kaip nesugebėjusios susitvarkyti su koronaviruso protrūkiu ir kurios vis dėlto laiku apčiuopė riziką, grėsmę ir ėmėsi tam tikrų priemonių“.
Vyriausybės įsteigtam COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komitetui priklauso 10 ministrų. Komitetui vadovauja premjeras Saulius Skvernelis.
Komitetas turi teikti siūlymus Vyriausybei dėl ekstremaliosios situacijos valdymo, padėti priimti sprendimus operacijų vadovui sveikatos apsaugos ministrui A.Verygai, koordinuoti skirtingų įstaigų veiklą.
Sprendimai dėl koronaviruso krizės turi nekelti grėsmės Konstitucijai
Greitai priimami sprendimai dėl koronaviruso krizės turi nekelti grėsmės Konstitucijai, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Dabar kaip niekad svarbu, kad mūsų operatyvūs sprendimai negrėstų mūsų Konstitucijos pamatams, nes krizės ateina ir išeina, o kai kurie blogi įpročiai arba tendencijos gali užsilikti ilgiau“, – trečiadienį žurnalistams prie Sveikatos apsaugos ministerijos sakė šalies vadovas.
„Šiandien matome pastangų ir kai kuriose Europos valstybėse pasinaudojant krizine situacija laimėti daugiau įgaliojimų ir visiškai neaišku, kokiems tikslams tie įgaliojimai bus panaudoti ateityje. Tai yra pavojingos tendencijos, į jas atkreipė dėmesį jau ir Europos Sąjunga“, – teigė jis.
Pasak G.Nausėdos, šiuo metu visi priimami įstatymai „turės praeiti Prezidentūros filtrą tiek žmogaus teisių aspektu, tiek ir atitikimo Konstitucijai aspektu“. Jis sako, jog kai kuriuos antradienį Seimo planuotus priimti projektus būtų vetavęs.
„Tiesą sakant, vakar buvo nepriimti kai kurie įstatymai, kurie veikiausiai būtų susilaukę mano veto (...) Civilinės saugos įstatymas ir Baudžiamojo Kodekso pakeitimai“, – pridūrė jis.
Taip jis komentavo Elektroninių ryšių įstatymo pataisas dėl galimybės valdžios institucijoms gauti duomenis apie gyventojų judėjimą, Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis būtų sugriežtinta laisvės atėmimo bausmė, jeigu dėl taisyklių pažeidimų išplistų susirgimai. Taip pat – Civilinės saugos įstatymo pakeitimus, kuriais Vyriausybei būtų leista dėl koronaviruso paskelbto karantino metu reguliuoti prekių kainas, riboti prekių arba paslaugų prieinamumą.
Šiandien aš nematau svarių priežasčių, kodėl parlamentas turėtų nusišalinti nuo sprendimų priėmimo, neieškodamas alternatyvių būdų, kaip tuos sprendimus priimti.
Paklaustas apie Seimo vaidmenį krizės metu, šalies vadovas pabrėžė, kad šiuo metu Seimas turi prisiimti riziką svarstydamas sprendimus.
„Šiandien aš nematau svarių priežasčių, kodėl parlamentas turėtų nusišalinti nuo sprendimų priėmimo, neieškodamas alternatyvių būdų, kaip tuos sprendimus priimti. Jeigu visi galime dirbti tam tikromis ypatingomis sąlygomis, Vyriausybė, Prezidentūra, kitos valdžios institucijos, tai kodėl Seimas turėtų būti ta oazė, kurios darbas grindžiamas kitais principais?“, – svarstė prezidentas.
„Riziką šiandien patiria visi ir manau, kad Seimo nariai taip pat turi prisiimti šitą riziką, nes neveikimo rizika arba nusišalinimo rizika nuo sprendimų priėmimo yra dar gerokai pavojingesnė Lietuvos visuomenei“, – kalbėjo jis.
