Nuotolinę spaudos konferenciją iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) žiūrėkite čia:
A.Verygos teigimu, situacija ir toliau išlieka labai sudėtinga. Rodikliai, rodantys viruso plitimą, blogėja.
„Galiu tik dar kartą pakartoti, kad turime tikrai eksponentinį atvejų skaičiaus augimą ir neabejotinai Lietuva bus raudonų šalių sąraše pagal savo sveikatos rodiklius, pagal viruso plitimo rodiklius“, – pažymėjo sveikatos apsaugos ministras.
Priminsime, kad raudona spalva Europos Sąjungoje žymimos valstybės, kuriose situacija dėl COVID-19 yra pati grėsmingiausia.
Situacijai dėl koronaviruso plitimo prastėjant, A.Veryga kreipėsi į gyventojus, prašydamas ilgąjį Vėlinių savaitgalį pergalvoti būtinybę vykti į kapines lankyti artimųjų kapus.
Rizikos grupei priklausantiems, lėtinių ligų turintiems asmenims jis rekomendavo atsisakyti planų vykti į kapines.
Jeigu žmonės vis dėlto nepaisytų šių rekomendacijų, sveikatos apsaugos ministras ragino vengti kontaktų su asmenimis, su kuriais nebendraujama nuolat, negyvenama, nedirbama kartu, dėvėti kaukes, nesibūriuoti ir panašiai.
„Patarimas būtų paprastas: jeigu galima, tiesiog šiemet masiškai nevykime lankyti kapų. Galbūt tą galėsime padaryti nebūtinai kažkurį savaitgalį, galima tą padaryti ir vėlesniu laiku. O tiems, kurie, kaip ir sakiau, nuvyksite, dėvėkite nosies, burnos apsaugos priemonę, venkite žmonių susibūrimų, venkite artimo kontakto. Kuo mažiau bendrausite, kuo sėkmingiau laikysitės atstumo ir dėvėsite priemones, tuo mažiau kitą savaitę turėsime kalbėti apie augančius atvejų skaičius“, – akcentavo A.Veryga.
Gali siūlyti naujus ribojimus
Antradienį COVID-19 valdymo komitetas, sveikatos apsaugos ministro teigimu, svarstys situaciją dėl infekcijos plitimo, vertins duomenis.
„Apie kažkokias konkrečias priemones šiandien negalėčiau dar pasakyti, nes dalis pritaikytų priemonių yra visiškai neseniai įsigalioję. Bet tikrai neatmesčiau tokios galimybės, kad bus siūlomos papildomos ir, matyt, kad jos bus labiausiai susijusios, jeigu ir bus tokios, su vietomis, kur žmonės susiburia ir kurios nėra gal būtinos, sakykime, gyvenimui“, – nurodė A.Veryga.
Šiuo metu lokalus karantinas yra paskelbtas 21-oje šalies savivaldybėje.
Sveikatos apsaugos ministras sakė, kad nėra galimybių, jog kažkur jis būtų atšauktas anksčiau nei numatyta dabar.
„Tikrai neatmesčiau tokios galimybės, kad gali būti ir nacionalinis karantinas paskelbtas, nes, kaip jūs teisingai ir sakote, vis mažesnis ir mažesnis skaičius savivaldybių yra geltonoje arba žalioje zonoje. Bet dėl to turėtų apsispręsti Vyriausybė. Tikrai už ją negalėčiau pasakyti“, – komentavo A.Veryga.
Lovos sparčiai pildosi
Santaros klinikų Infekcinių ligų korpuso vadovės Ligitos Jančorienės teigimu, COVID-19 pacientų srautas yra labai didelis. Viskas, kas įmanoma, Santaros klinikų Infekcinių ligų centre visiškai užpildyta buvo jau ketvirtadienį.
„Yra atidarytos kitos lovos tam tikruose Santaros klinikų skyriuose, kurios irgi praktiškai baigia užsipildyti, ir jau nemažą skaičių pacientų iš Priėmimo skyriaus nukreipiame į atraminę ligoninę – Antakalnio ligoninę, kuri tik šiandien 8 ryto atsidarė, bet iki vakaro greičiausiai gali būti, kad tiek, kiek lovų buvo pasiruošę iš ryto, jau jos bus užpildytos. Tai situacija tikrai yra įtempta“, – pabrėžė L.Jančorienė.
Situacija tikrai yra įtempta.
Medikė ragino visuomenę susikaupti.
Ligoninėse – 415 žmonių
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė teigia, kad ligoninėse šiuo metu gydoma 415 sergančiųjų koronavirusu.
Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose guli 35 žmonės.
Pasak D.Razmuvienės, su deguonies kaukėmis ligoninėse gydomi 176 asmenys, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 22 asmenims.
„Nauji atvejai per vakar dieną registruoti visose dešimtyje apskričių. Ir vėlgi iš visų dešimties apskričių didžiausias skaičius naujų atvejų registruotas šį kartą Kaune. Antroje vietoje Klaipėda, Vilnius. Tačiau nebėra nė vienos apskrities, kurioje būtų registruoti pavieniai atvejai. Netgi Utenos apskrityje, kur buvo kurį laiką registruojami tik vienas arba du atvejai, jau vakar dienai registruota 12 naujų užsikrėtimo atvejų“, – pabrėžė D.Razmuvienė.
Nauji atvejai per vakar dieną registruoti visose dešimtyje apskričių.
Anot jos, dauguma naujai užsikrėtusių COVID-19 kontaktavo su susirgusiais šia infekcija. 138 asmenys negalėjo pasakyti, su kuo buvo ir kontaktavo, tad jų užsikrėtimo aplinkybės liko neaiškios.
„Simptominiai ir besimptomiai atvejai dalinasi beveik per pusę. Ankstesniu laiku tas procentas buvo šiek tiek skirtingas. Būdavo apie 65 procentus simptominių ir kita dalis – besimptomių“, – nurodė NVSC atstovė.
D.Razmuvienė informavo, kad nuo koronaviruso pandemijos pradžios infekcija sirgo 1325 medikai. Šiandien jų serga 721.
Epidemiologė nurodė, kad naujausias susirgimų COVID-19 židinys – Stonaičių socialinės globos namai Plungės rajone. Čia nustatyti 73 užsikrėtimo atvejai.
D.Razmuvienės teigimu, pirminė hipotezė, kad koronavirusas į šiuos globos namus „įsisuko“ po to, kai vienas darbuotojas dalyvavo šeimos šventėje, kur užsikrėtė ir tokiu būdu „įnešė“ virusą.
Toliau fiksuojami nauji susirgimai ugdymo įstaigose. Čia iš viso registruoti 1307 užsikrėtimo atvejai. Iš susirgusių koronavirusu – daugiau kaip 800 mokinių.
Taip pat ši infekcija nuo rugsėjo buvo patvirtinta 225 aukštųjų mokyklų studentams.
D.Razmuvienė pažymėjo, kad daugiausia serga jauni žmonės.
„Bet, jeigu pažiūrėtumėme dar tokias tris amžiaus kategorijas, tai iki 35 metų amžiaus dabartinėje situacijoje serga 37 procentai, nuo 36 iki 60 metų amžiaus – 45 procentai. Vyresni sudaro tik 18 procentų. Jeigu paimtumėme dar vyresnį amžių, nuo 70–80 metų, tai, aišku, tas procentas gerokai sumažėja“, – komentavo NVSC atstovė.
Ji akcentavo, kad neramina visuomenės požiūris į susiklosčiusią sudėtingą situaciją.
Epidemiologė ragino žmones laikytis visų saugumo reikalavimų: nuo kaukių dėvėjimo iki atstumų laikymosi.
Virusas plinta visoje Europoje
Prezidentas Gitanas Nausėda ėmėsi iniciatyvos suburti sveikatos ekspertų tarybą. A.Veryga sakė tai vertinantis teigiamai.
Kalbėdamas apie šios ekspertų grupės siūlymus, sveikatos apsaugos ministras priminė, kad prezidentūra pati negali priimti sprendimų. Tai turi daryti Vyriausybė.
„Čia ir yra ta didžioji, sakykime, dilema arba problema. Vyriausybė turi savo medikų ekspertų grupę, kurios klausosi, įsiklauso ir kurios sprendimus paprastai stengiasi įgyvendinti. Čia atsiranda paralelinis mechanizmas ir aš jo prasmę suprantu šiek tiek gal kitaip – tiesiog sukurti tam tikrą institucinę atmintį tam laikotarpiui, kad ją būtų galima perduoti vėliau, bet ne praktiniams sprendimams. Nes tai yra vykdomosios valdžios funkcija šituos sprendimus įgyvendinti. Prezidentūra tiesiog to padaryti negali“, – teigė A.Veryga.
Tai yra vykdomosios valdžios funkcija šituos sprendimus įgyvendinti. Prezidentūra tiesiog to padaryti negali.
Lietuva pagal tam tikrus COVID-19 rodiklius – sergamumo ir mirtingumo – aplenkė Švediją, kuri pirmosios bangos metu nebuvo įvedusi karantino.
Paklaustas, kokios, jo nuomone, buvo padarytos klaidos, A.Veryga sakė, kad Švedijoje sergamumo skaičiai irgi auga.
„Ir, manau, be reikalo mes galvojame, kad yra kokia nors saugi valstybė Europoje, kuri yra kažkaip stebuklingai apsaugota nuo ligos plitimo. Aš jums galiu tik priminti, kad ne taip seniai buvo mūsų kaimyninė Latvija su labai mažais skaičiais. Ir jūs turbūt prisimenate, manęs vos ne kasdien klausdavote, ką latviai daro tokio, kad ten ligos plitimo nėra, o pas mus yra. Tai buvo tik laikinas dalykas. Jeigu žmonės keliauja, juda, bendrauja, liga plinta. Ji plis ir Švedijoje, ji plinta visoje Europoje“, – komentavo sveikatos apsaugos ministras.
A.Veryga kartojo, kad infekcijos plitimą nulemia objektyvios aplinkybės – tai, kad žmonės keliauja, susitinka, bendrauja, švenčia ir panašiai. Todėl, jo nuomone, dėl to nereikia ieškoti kažkieno klaidų.
Kiek laiko virusas gyvybingas?
L.Jančorienės teigimu, yra įrodymų, kad koronavirusas neišlieka gyvybingas daugiau kaip 10 dienų.
Todėl žmonės, susirgę COVID-19, gali būti užkrečiami ne ilgiau kaip 10 dienų. Išskyrus sunkias formas, kai virusas gali būti platinamas 20 dienų.
Todėl užsienyje išleistos gairės nurodo, kad lengvai sergančių asmenų izoliacijos trukmė turėtų būti trumpinama.
Pagal naujausias rekomendacijas, tris mėnesius nerekomenduojama atlikti pakartotino molekulinio tyrimo dėl COVID-19.
735 nauji atvejai
Ketvirtadienį Lietuvoje nustatyti 735 nauji koronaviruso atvejai.
181 naujas susirgimas registruotas Kauno, 129 – Klaipėdos, 128 – Vilniaus, 80 – Šiaulių, 78 – Telšių apskrityse.
Dar 38 atvejai registruoti Tauragės, 37 – Panevėžio, 31 – Marijampolės, 21 – Alytaus ir 12 – Utenos apskrityse.
Mirė 7 žmonės.
Iš viso šalyje patvirtinti 13 823 COVID-19 atvejai.
4691 žmogus pasveiko nuo ligos, o 8918 – serga.
29 636 asmenims šiuo metu reikia izoliuotis.
Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 157 žmonės.
Dar 57 užsikrėtusieji COVID-19 mirė dėl kitų priežasčių.
