Spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė, žiūrėkite čia:
A.Veryga tikino, kad ieškoma sprendimų, kaip medikams ir NVSC darbuotojams net ir neskelbiant karantino skirti papildomų lėšų. Taip pat svarstoma, kas galėtų talkinti NVSC epidemiologams.
Į NVSC talkinti ketina siųsti studentus
Šeštadienį NVSC skelbė, kad savaitgalį Vilniuje dirba vos 8 epidemiologai, o vienas iš jų kokybiškai per dieną gali atlikti 4 epidemiologinius tyrimus. Naujų atvejų Vilniuje šeštadienį nustatyta 103, sekmadienį dar 70.
Darbo dieną maksimaliai, pasak D.Razmuvienės, NVSC Vilniaus departamentas gali ištirti 50 atvejų. „Krūvis yra didžiulis, gali būti, kad ne iki galo pavyksta susisiekti“, – pripažino ji, aiškindama, kodėl kasdien daugėja atvejų, kai užsikrėtimo istorijos nebepavyksta atsekti.
„Darbo rankų mums trūksta“, – pripažino NVSC atstovė, nors visi 600 NVSC darbuotojai šiuo metu dirba su COVID-19.
Ji tikino, kad pagalbininkų iš kitų įstaigų reikia, tačiau juos pasikvietus reikia apmokyti, o tai taip pat užtrunka.
Ministras tikino, kad NVSC pajėgumai bus didinami.
„Vienas iš sprendimų yra papildomų lėšų skyrimas tiems patiems darbuotojams arba naujiems, kurie ateina vietoj išeinančių, savanoriai taip pat bus siūlomi. Dar viena iš idėjų yra pasitelkti studentus paskutinių kursų“, – teigė ministras.
Jis tikino, kad per moksleivių atostogas NVSC galės padėti Visuomenės sveikatos biurų darbuotojai, ne tik savanoriai.
Jis tikino, kad medikams, kurie dirba su COVID-19 pacientais, taip pat būtų skiriami priedai, nepaisant to, kad karantinas nėra paskelbtas.
Situacija bus nebevaldoma, kai nepavyks atsekti pusės atvejų
Visgi kol kas, anot D.Razmuvienės situacija kontroliuojama. Dauguma naujų užsikrėtimų susiję su židiniais, žmonės laiku izoliuojami.
D.Razmuvienės teigimu, situaciją dėl COVID-19 bus galima vadinti nebevaldoma tuomet, kai daugiau nei pusės atvejų užsikrėtimo istorijos nebepavyks atsekti, o naujų atvejų skaičius augs eksponentiškai.
Klausiamas, ar priežastis, kodėl dabar neskelbiamas karantinas, yra pinigų išmokoms taupymas, A.Veryga sakė, kad ne tik. Esą tai lemia strategija, kad bandoma virusą valdyti lokaliai.
A.Veryga taip pat pripažino, kad situacija negerėjanti.
„Deja, bet pradėjo intensyviau augti ir lovų, skirtų COVID-19 pacientams, užimtumas“, – sakė jis.
Ligoninėms nurodė atlaisvinti lovų, kiek – nesako
Pasak A.Verygos, jau užimta 57 proc. koronavirusu sergantiems pacientams numatytų lovų ligoninėse, gydomi 229 žmonės, todėl planuojama, kad teks mažinti kitų ligų gydymo apsukas ir atlaisvinti lovų COVID-19 pacientams.
Šiandien Lietuvoje paruošta 401 lova COVID-19 pacientams. Išvis „klasteriuose“ yra 17 tūkst. lovų, daugiau nei 600 lovų reanimacijos skyriuose, 580 su dirbtine plaučių ventiliacija, 5,5 tūkst. su deguonies kaukėmis.
Taigi dabar kalbama, kaip perskirstyti srautus ir pacientus, kurie neserga COVID-19 perkelti kitur, kad atsirastų vietos koronavirusu sergantiems pacientams. Ministras pripažįsta, kad neaišku, kiek lovų galima atlaisvinti, tik patikino, kad visiškai stabdyti planinių medicinos paslaugų neketinama.
„Kai užsipildo tos pagrindinės kovidinės lovos, pagrindinės įstaigos jau tariasi, kur galima perskirstyti srautus“, – aiškino A.Veryga. Pasak jo, sunku pasakyti, kiek tai apsunkins planinių paslaugų teikimą.
Ministro teigimu, neaišku, kiek lovų galima bus atlaisvinti COVID-19 pacientams ir kiek jų išvis reikia.
Taip pat ministras pranešė, kad karantinas Raseiniuose gali būti pratęstas dar dviem savaitėms.
Nuo šiol savivaldybės pagal sergamumo COVID-19 rodiklius bus skirstomos į keturias spalvas. Nuo to priklausys ir taikomi ribojimai. Ten, kur užsikrėtusiųjų daugiausia, bus rekomenduojama darbą ir ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu, uždrausti renginius, riboti srautus prekybos centruose.
Kapus leis lankyti Lenkijoje ir Lenkijos piliečiams – Lietuvoje
Per Vėlines į Lietuvą be saviizoliacijos galės atvykti Lenkijos piliečiai, o Lietuvos piliečiai nuvykti į Lenkiją lankyti artimųjų kapų. Tiesa, niekas netikrins, ar atvykusieji išties lankys kapus, o ne vyks apsipirkti ar dalyvaus vakarėliuose.
Klausiamas, ar tikrai reikia leisti atvykti žmonėms iš Lenkijos, kur epidemiologinė situacija yra labai prasta, lankyti kapų, ar tai būtinas dalykas, A.Veryga sakė, kad tai – žmonėms svarbu.
D.Razmuvienė tikino, kad šiuo metu fiksuojami 125 koronaviruso židiniai. Vėl problema tampa šeiminiai židiniai, iš kurių virusas plinta į darbovietes ir ugdymo įstaigas. Pastarosiose sekmadienį fiksuotas ketvirtis visų naujų atvejų. Išvis nuo rugsėjo pradžios koronavirusas jau pasiekė 250 ugdymo įstaigų.
Tačiau A.Veryga abejojo, ar reikia griežtinti tvarkas mokyklose organizuojant ugdymą nuotoliniu būdu. Pasak jo, situacija sunkesnė būreliuose, organizuojant popamokinę veiklą. Šioms veikloms galimi ir nauji apribojimai.
„Galbūt galima turėti dviejų savaičių atostogas“, – svarstė A.Veryga, kalbėdamas apie mokyklas, tačiau akcentavo, kad sprendimų dar nėra.
D.Razmuvienė tikina, kad per atostogas moksleiviai greičiausiai rastų kitų užsiėmimų, būriuotųsi, todėl galimybės virusui plisti gali ne tik nesumažėti, o padidėti. Tai esą rodo ir patirtis gripo epidemijų metu.
Ministras pripažįsta, kad kartu reiktų drausti ir masinius renginius.
NVSC nerimą kelia ir viruso plitimas ligoninėse.
Klausiamas, ar pakaks Vilniaus savivaldybės numatytų priemonių barams ir pramogų veiklai, A.Veryga tikino, kad reikės pažiūrėti, ar virusas nebeplis Vilniuje ir Vilniaus rajone.
„Bet aš tikrai esu labai labai skeptiškas, kad išgėrusių žmonių kompanijoje, bus laikomasi saugaus atstumo“, – teigė jis ir vylėsi, kad pati savivaldybė vykdys savo susitarimų vykdymo kontrolę, o „nenumes jos NVSC“.
Mirė dar trys žmonės
Pirmadienį nuo koronaviruso mirė dar trys žmonės, vienas iš jų – 60-70 metų amžiaus grupei priklausęs Blinstrubiškių globos namų gyventojas. Antras – nuo 70 iki 80 metų amžiaus taip pat su lėtinėmis ligomis. Jis buvo gydomas Kauno ligoninės Kardiologijos skyriuje. Trečiasis mirusysis taip pat priklausė 70–80 metų grupei, turėjo lėtinių ligų ir užsikrėtė COVID-19 artimoje aplinkoje.
Per parą Lietuvoje nustatyti 205 nauji koronaviruso atvejai, bendras jų skaičius siekia 7726, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Tebeserga 4468 asmenys, pasveikusiais laikomi 3110.
Nuo COVID-19 mirė 113 žmonių, dar 35 užsikrėtusieji mirė dėl kitų priežasčių.
Izoliacijoje šiuo metu yra 32 tūkst. 220 žmonių.
Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti 352 įvežtiniai atvejai.
Per parą ištirti 3253 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios ištirta 893 tūkst. 14 ėminių.
-
COVID-19 valdymas byra į šipulius: „Žmonės virusą bando tampyti už ūsų“
-
A.Veryga įspėja, kad COVID-19 atvejų tik daugės: tikisi, kad Vilnius dirbs ir mažiau ginčysis
-
Lietuvoje nustatyti 205 nauji koronaviruso atvejai: pusė siejama su židiniais, virusas plinta darželiuose, gydymo įstaigose
-
R.Šimašius apie COVID-19 valdymą Vilniuje: „Uždarinėti nieko šiuo metu nereikia“
