Ministrą parėmė valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Socialdemokratų darbo, opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ bei mažumoje esančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščiniškų šeimų sąjungos frakcijų nariai.
Prieš buvo ir susilaikė opozicinės frakcijos – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, socialdemokratai.
Interpeliaciją ministrui inicijavo opozicija, jam užduoti klausimai dėl medikų atlyginimų kėlimo, kilusios sumaišties vaistinėse įteisinus slaptus pirkėjus, personalo politikos.
Seimo komisija siūlo pritarti ministro atsakymams
Seimo redakcinė komisija siūlo pritarti sveikatos apsaugos ministro „valstiečio“ Aurelijaus Verygos atsakymui į opozicijos inicijuotą interpeliaciją.
„Nutarimo projektas yra pritarti ministro A.Verygos atsakymui į Seimo narių klausius“, – BNS sakė komisijos pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas. Toks sprendimas priimtas aštuoniems jos nariams balsavus „už“, keturiems – „prieš“ ir vienam susilaikius.
Toliau Seime bus balsuojama dėl nutarimo projekto, kurį patvirtinus ministras atlaikytų interpeliaciją.
Interpeliaciją ministrui inicijavo opozicija, jam užduoti klausimai dėl medikų atlyginimų kėlimo, kilusios sumaišties vaistinėse įteisinus slaptus pirkimus, personalo politikos.
Vienas interpeliacijos iniciatorių, konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis išklausęs A.Verygos atsakymus tvirtino, jog ministras atsakydamas nebuvo nuoširdus., o atsakymų jis taip ir neišgirdęs, ypač dėl spaudimo priimant į darbą ar atleidžiant sektoriui pavaldžius darbuotojus.
„Tiek opozicija, tiek jus palaikantieji neabejotinai skaityti mokam. Perskaitėm atsakymus, suprantam, kad formaliai jūs ar jūsų komanda atsakyti galite. Tačiau klausimai, kurie buvo nuskambėję čia,taip ir liko be atsakymo“, – teigė G.Landsbergis.
Medikų algų kėlimas – tęstinis įsipareigojimas
Ministras atsakydamas į interpeliacijos klausimus teigė, kad medikų atlyginimų kėlimas yra vienas iš ministerijos prioritetų ir tai ne vienkartinis, o tęstinis įsipareigojimas.
„Tiek medikų, tiek rezidentų atlyginimų kėlimas buvo ir visada bus SAM vienu iš prioritetinių klausimų. Užmokesčio didinimas yra ne vienkartinis, o tęstinis įsipareigojimas, todėl sprendimai turi būti pagrįsti ilgalaikėmis galimybėmis, kad mes galėtume užtikrinti tęstinumą, ne tik kitais, bet ir dar kitais metais didindami užmokestį“, – ketvirtadienį Seime sakė ministras, pradėjus svarstyti jo interpeliaciją.
Ministras pažymėjo, kad pastarąjį kartą medikų atlyginimai didinti šių metų liepą vidutiniškai 8 proc., o su medikų bendruomene susitarta dėl tolesnio algų didinimo ne mažiau kaip 20 proc. kitais metais. Iki 2020 metų sveikatos apsaugos ministras žada siekti, kad mediko atlyginimas būtų ne mažiau kaip trijų vidutinių šalies darbo užmokesčio dydžių, o slaugytojo – ne mažiau kaip pusantro vidutinio uždarbio šalyje.
Apsvarstęs interpeliaciją, Seimas sudarys redakcinę komisiją parengti nutarimo projektui dėl pritarimo ar nepritarimo ministro atsakymams. Jei nutarimo projekte atsakymams siūloma nepritarti ir ministrui reiškiamas nepasitikėjimas, tokiam sprendimui priimti reikia ne mažiau kaip 71 balso. Priėmus tokį sprendimą ministras turėtų atsistatydinti.
Nebuvo galima nuspėti nepasitenkinimo dėl vaistų
Opozicija ministro taip pat klausė, kodėl jis nenumatė neigiamų padarinių įteisinus slaptus pirkimus vaistinėse, siekiant patikrinti, ar vaistininkai siūlo pigiausius vaistus. A.Veryga atsakė, kad kilusi sumaištis davė naudos – vaistinėse pradėta laikytis receptinių vaistų pardavimo tvarkos.
Su naująja tvarka pasipylė gyventojų skundai, kad be receptų nebegalima įsigyti vaistų, kuriuos anksčiau pirko laisvai. Anot ministro, teigiamai reikia vertinti tai, jog vaistininkai pradėjo laikytis teisės aktų reikalavimų ir išduoda receptinius vaistinius preparatus su receptu.
Atsakyme nurodoma, kad nebuvo galima nuspėti, jog kils toks didelis žmonių nepasitenkinimas, nes ženklų, kad receptiniai vaistai parduodami laisvai, nebuvo. Pasak A.Verygos, vaistinėse buvo galima patikrinti tik tų vaistų pardavimą, kurių receptai privalomai paliekami vaistinėje, pavyzdžiui, antibiotikų, narkotinių ir psichotropinių vaistų. Jie saugomi nuo mėnesio iki trejų metų.
Klausiamas, kodėl neperžiūrėjo receptinių vaistų sąrašo prieš įsigaliojant Farmacijos įstatymo nuostatai dėl slaptų pirkimų vaistinėse, ministras teigia, jog to nereikėjo, o dėl kilusio triukšmo kalta žiniasklaida.
Anot jo, vaistinių preparatų priskyrimo receptiniams vaistams kriterijai įtvirtinti Europos Sąjungos teisės aktuose ir yra vienodi visoje Bendrijoje. „Vaistų, kurie registruoti keliose šalyse narėse, klasifikacija dažniausiai sutampa. Žinoma, gali pasitaikyti, kad vienose valstybėse narėse vaistas yra receptinis, o kitose – nereceptinis, tačiau tokių atvejų, mūsų žiniomis, nėra“, – teigiama interpeliacijos atsakyme.
Interpeliacijoje teigiama, kad pastaruoju metu ministro politinio pasitikėjimo komanda įsivėlė į skandalus, susijusius su galimu spaudimu atleidžiant ir priimant į pareigas Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų vadovus, ministerijos darbuotojus. Ministro klausta, ar jis, jo komanda darė spaudimą atsistatydinti pavaldiems darbuotojams, pareigūnams, ar siekė įdarbinti asmeniškai ar politiškai artimus asmenis, A.Veryga tvirtina, kad teiginiai neatitinka tikrovės.
Interpeliaciją ministrui pasirašė 46 parlamentarai iš opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, „Tvarkos ir teisingumo“, Socialdemokratų frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės. Pagal Seimo statutą, inicijuoti interpeliaciją ministrui gali ne mažiau kaip 29 Seimo nariai.
