„Santaros klinikų vadovas (Feliksas Jankevičius – BNS) yra buvęs Nacionalinio vėžio instituto vadovas, tad jis puikiai šitas problemas supranta. Vilniaus universiteto nusiteikimas integruoti yra, kad pačią gydymo dalį integruoti su Santaros klinikom, kad vėžio gydymas būtų teikiamas viename darinyje – kad tai nebūtų per kelią esančios atskiros institucijos“, – BNS sakė ministras.
A.Veryga teigia, kad toks atskyrimas padėtų ir paprasčiau planuoti lėšas, investicijas, taip pat pagerinti paslaugų prieinamumą pacientams.
„Sudėtinga planuoti lėšas ir investicijas. Plius, turėkime galvoje, kad klinikos ir institutas yra dvi įstaigos, kurios stovi visiškai šalia. Net ir dėl tų pačių pacientų jie turėjo bendradarbiavimo susitarimus, bet chemoterapija – vienoje įstaigoje, radioterapijos paslaugos – kitoje. Žiūrint iš pacientų pozicijos, tai toks keistokas darinys“, – teigė A.Veryga.
Anot jo, praeityje yra kilę ginčų dėl NVI pavaldumo, nes jame veikia mokslinė dalis, buvo baiminamasi, kad jeigu institutą perims Sveikatos apsaugos ministerija, tai dėl bandymo integruoti institutą į Santaros klinikas gali nukentėti mokslinė instituto veikla.
„Aš visada sakydavau, kad galima abu poreikius tenkinti. Kauniečių pavyzdys, kai mokslas ir klinikos yra labai integruoti, rodo, kad galima tą padaryt nenuskriaudžiant nei mokslininkų, nei medikų. Aš tikiuosi, kad pavyks tą integraciją įgyvendinti“, – sakė A. Veryga.
NVI vadovė: tai sugriautų viską, kas buvo kuriama 80 metų
Institutui laikinai vadovaujanti Sonata Jarmalaitė teigia, kad tokios ministro minties nepalaiko, nes tai sugriautų pirminę instituto viziją, kurioje ir mokslas, ir gydymas eina kartu.
„Tai sugriautų viską, kas buvo kuriama 80 metų. Tokia yra instituto istorija. Jis nuo pat pradžių buvo institutas – mokslas ir klinika kartu. Net neįsivaizduoju, kodėl šios mintys taip aktyviai kyla dabartinėje kadencijoje. Daugelį metu institutas visada turėjo instituto statusą, jis niekada nebuvo skaidomas“, – BNS sakė S.Jarmalaitė.
Ji teigia, kad minčių apie instituto skaidymą pasigirsta gan dažnai, tačiau galiausiai paaiškėdavo, kad atskirti mokslą nuo gydymo nėra tikslinga.
„Tokius pasakymus girdime po tris, keturis kartus per metus. Tais klausimais buvo sudaromos įvairios komisijos, mus vertino vietiniai, užsienio ekspertai. Visada rezoliucija pabaigoje būdavo – netikslinga“, – BNS sakė S.Jarmalaitė.
Anot jos, institutas atitinka Europos lygio klinikinio centro reikalavimus, nes vykdo visas reikalaujamas veiklas – teikia vėžio gydymo paslaugas, vykdo mokslinę bei edukacinę veiklas.
Švietimo ministras pasiruošęs diskutuoti
Tuo metu švietimo ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad jau ne kartą buvo svarstytas klausimas, koks variantas geriau tarnautų tikslui, kad NVI būtų aukščiausio lygio šios srities kompetencijos centras.
„Manau, kad dėl to visada būtina diskutuoti, jeigu matome geresnius šios sąsajos variantus negu yra dabar veikianti sistema. Taigi esu pasirengęs diskutuoti. O ieškant geriausio sprendimo, bendroje diskusijoje turėtų dalyvauti abi ministerijos, Nacionalinis vėžio institutas, Santaros klinikos, Vilniaus universitetas ir kitos šio instituto sėkme suinteresuotos šalys“, – BNS perduotame komentare cituojamas A.Monkevičius.
Tačiau jis teigia, kad svarbiausias šio instituto rezultatas yra pasiekimai onkologinių susirgimų srityje, o tai neįmanoma be gydymo dalies institute.
„Svarbiausias šio instituto rezultatas yra pasiekimai onkologinių susirgimų srityje. O tai be klinikinės dalies padaryti neįmanoma. Taigi kyla klausimas, kaip geriausiu būdu užtikrinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir gydymo paslaugų efektyvią sąsają“, – teigia ministras.
Instituto pradžia skaičiuojama nuo 1931 metų, jo uždaviniai – gydyti onkologinėmis ligomis sergančius žmones, vykdyti tarptautinius mokslinius tyrimus, rengti mokslininkus ir medikus, siekiant mažinti mirtingumą nuo vėžio ir didinti gydymo efektyvumą.
Nuo 2014 metų NVI pavaldus Švietimo ministerijai.
