Šeštadienį, pratęstos Seimo rudens sesijos metu, A.Veryga parlamentui teikė Sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų įstatymų pakeitimo projektus, tarp kurių buvo ir siūlymas likviduoti Lietuvos medicinos biblioteką.
Seimui po pateikimo nepritarus šioms iniciatyvoms, A.Veryga pareiškė, kad daugiau šių projektų neteiks.
„Nebeateisiu su šiais projektais į šį Seimą, nes nematau prasmės“, – po balsavimo pareiškė A.Veryga.
Vis dėlto planų likviduoti Lietuvos medicinos biblioteką sveikatos apsaugos ministras neatsisako.
Kaip LRT.lt informavo A.Verygos atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir toliau sieks įgyvendinti biudžetinių įstaigų konsolidavimo planą, kadangi teikti įstatymų pakeitimai buvo susiję tik su biudžetinių įstaigų kaip juridinio asmens statuso įtvirtinimu įstatyme.
Anot jos, tai daryti įpareigoja ir vyriausybės priimtas protokolinis sprendimas.
Egzistuoja ydinga praktika, kai viešojo administravimo funkcijų nevykdančios įstaigos yra įtvirtinamos įstatymo lygmeniu.
„Be to, SAM nuomone, šiuo metu egzistuoja ydinga praktika, kai viešojo administravimo funkcijų nevykdančios įstaigos yra įtvirtinamos įstatymo lygmeniu, nenurodant jų vykdomų funkcijų. Tai reiškia, kad SAM ir toliau įgyvendins Vyriausybės protokolinį sprendimą“, – SAM poziciją perdavė L.Bušinskaitė-Šriubėnė.
Primename, kad 2018 m. lapkričio 5 d. SAM paskelbė apie ministerijai pavaldžių įstaigų reorganizacijos pradžią. Tąkart ministerija pranešė, kad pertvarkos plane, kurio iki šiol neatsisako A.Veryga, numatyta „likviduoti Lietuvos medicinos biblioteką, nes nėra tikslinga turėti vieną žinybinę biblioteką, jei jos vykdomas informacines paslaugas su turimais resursais taip pat gali vykdyti kitos kompleksinės bibliotekos“.
Svarstė, ar tapo kliūtimi naujos galerijos įkūrimui
LRT.lt kalbinta Lietuvos medicinos bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Laima Valbasienė neslėpė nuostabos dėl SAM planų naikinti biblioteką. Anot jos, biblioteka yra itin svarbi institucija sveikatos apsaugos sistemoje. Pasak L.Valbasienės, biblioteka, kuri įkurta dar 1944 m., nemokamai visoje Lietuvoje teikia reikalingą informaciją medicinos specialistams. Jos teigimu, biblioteka yra subūrusi kvalifikuotus darbuotojus, turinčius ir bibliografinį, ir medicininį išsilavinimą, gebančius valdyti sudėtingus kompleksinius medicinos informacinius srautus.
„Biblioteka dalyvauja Sveikatos apsaugos ministerijos strateginių užduočių vykdyme. Esame integruoti į visuomenės sveikatos stiprinimo programą. Nors nuolat finansavimas mažinamas, mes iš savo lėšų stengiamės, kad medicinos informacija pasiektų kiekvieną, kuris ja domisi“, – pasakojo bibliotekos direktoriaus pavaduotoja.
L.Valbasienė atviravo, kad apie svarstymus likviduoti biblioteką jos vadovybė sužinojo dar pernai rugpjūtį, kai įtaigoje buvo pradėta neeilinis auditas.
„Tą auditą mes atlaikėme ir buvome labai teigiamai įvertinti, pateiktos rekomendacijos, kad biblioteką reikėtų perkelti į Santariškes, kur medikų koncentracija yra pati didžiausia. Santariškėse būtų pastatytas Šiuolaikinės medicinos informacijos centras. Nuo tų planų ministerija susilaiko, nors 2017 m. ministro A.Verygos buvo pasirašytas raštas, kuriame jis kaip ir pritartų tokioms statyboms“, – aiškino pašnekovė.
Ji užsiminė, kad bibliotekoje yra žinoma apie Kultūros ministerijos kreipimąsi į SAM dėl galimybės bibliotekos adresu (Kaštonų g. 7, Vilnius) įkurti dailininko Antano Gudaičio galeriją.
„Mes įžvelgiame kažkokius interesus ir galbūt esame stabdis tame procese“, – svarstė L.Valbasienė.
Kultūros ministerijos atstovai LRT.lt nepaneigė, kad diskusijos apie A.Gudaičio galerijos įkūrimą Vilniuje buvo pradėtos, tačiau situacija pasikeitė.
„2018 metų sausio 11 d. A.Gudaičio dukra Eglė Kunčiuvienė raštu informavo ministeriją, kad ji, kaip testamentinės valios vykdytoja, nušalina Dailės muziejų nuo testamento vykdymo ir toliau šis klausimas svarstomas nebuvo“, – informavo ministerijos atstovai.
Biblioteka žada nepasiduoti
Lietuvos medicinos bibliotekos, kurioje šiuo metu dirba apie 30 žmonių, direktoriaus pavaduotoja L.Valbasienė tikina, kad biblioteka dar nenuleidžia rankų ir tiki, kad įstaiga išliks.
Mes juk dirbame ne tik Vilniaus ar Kauno medikams.
„Mes nenuleisime rankų. Turime savo planus. Aišku, tai (planai naikinti biblioteką – LRT.lt) išmuša mus iš dabartinio darbo ritmo, nes jaučiame įtampą, darbuotojai išbalansuoti, turime rengti raštus, įrodinėti, kad esame reikalingi. Steigėju (SAM – LRT.lt), kuris atsakingas už medicinos sritį, medicinos informacija turėtų būti prioritetinė sritis. Mes juk dirbame ne tik Vilniaus ar Kauno medikams, mes informaciją teikiame visos Lietuvos medikams“, – dėstė pašnekovė.
L.Valbasienė stebėjosi, kad apie bibliotekos likvidavimą prabilęs A.Veryga net nėra buvęs pačioje bibliotekoje.
„Galėtų atvykti ir pasižiūrėti, kaip biblioteka veikia, kaip gyvuoja. Nebuvo nė karto nei ministras, nei viceministras, nei patarėjai“, – kalbėjo ji.
A.Verygos užmojais stebisi ir Seimo opozicijos atstovas, socdemas J.Olekas. Anot jo, Lietuvos medicinos biblioteka yra gerai žinoma ir gerbiama šalies medikų, mokslininkų gretose.
Parlamentaras, vertindamas A.Verygos veiksmus, tvirtino manantis, kad vyriausybėje priimtą sprendimą naikinti Lietuvos medicinos biblioteką jau dabar galima būtų traktuoti kaip įstatymo pažeidimą, o, socdemo teigimu, jei A.Veryga nesustos, SAM veiksmus galima būtų ginčyti teisme.
„Pagal dabar galiojantį nepakeistą Bibliotekų įstatymą, tokio sprendimo, kol nepakeistas Bibliotekų įstatymas, vyriausybė priimti negalėjo. Pagal įstatymą, tie projektai turėjo būti derinami su bibliotekų taryba ir, tik priėmus Bibliotekų įstatymo pataisas, vyriausybė galėjo priiminėti nutarimą tokį, kokį priėmė.
Kai jie nuėjo atvirkščia tvarka – pirma, priėmė nutarimą, o Seimas atmetė įstatymo pataisas – klausimas yra uždarytas, biblioteka išlieka. Jei bus imtasi kitų veiksmų, bus pažeisti įstatymai. Būtų galima tokius sprendimus ginčyti teisme“, – perspėjo J.Olekas.
