Koronavirusas buvo nustatytas vienuolikai įstaigos darbuotojų ir 33 pacientams, du iš jų mirė. Likusieji įstaigos darbuotojai turėtų izoliuotis, tačiau vis dar dirba, nes nėra kam jų pakeisti.
„Tuos duomenis, ką mes turėjome, jie iš tikrųjų yra labai didelį nerimą keliantys. Ir tai, kad ten tris paras tie darbuotojai ar net ilgesnį laiką tie patys dirba. Aš tikrai nuoširdžiai nesuprantu, kaip negalima Klaipėdos visame regione rasti kelių darbuotojų. Neįsivaizduoju, kaip ten neišeina susišnekėti“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė ministras.
Pasak jo, tai, kad įstaigoje šiuo metu dirba kontaktą su sergančiais turėję asmenys, yra negerai, bet dar blogiau būtų sunkiai sergančius hospiso globotinius palikti be priežiūros.
„Žinoma, kad jeigu dirba žmonės, kurie turėjo kontaktą, yra blogai, bet tai yra geriau negu palikti tuos pacientus išvis be nieko. Negalima palikti žmonių, kurie yra terminalinės būklės, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, be personalo“, – sakė A.Veryga.
Klaipėdoje antradienį rengiamas Ekstremalių situacijų komisijos posėdis dėl situacijos hospise. Anksčiau antradienį pranešta, jog pavyko sudaryti dvi pamainas, kurios turėtų perimti darbą iš šiuo metu įstaigoje esančių darbuotojų.
Pirmadienį skelbta, jog pavyko rasti devynis iš reikiamų 15 darbuotojų.
Vis dėlto, pasak A.Verygos, tokios situacijos nebuvo nė vienoje kitoje įstaigoje, susidūrusioje su panašiais iššūkiais.
„Nė viename kitame regione tokių problemų nekyla: randami yra darbuotojai ir ligoninėse, kurios užsidaro, kur reikia papildomai parūpinti. Taigi ne pirmas atvejis – buvo Ukmergė, buvo Marijampolė. Visur tuos darbuotojus rasdavo. Nežinau, kodėl Klaipėdoje taip stebuklingai nieko neišeina rasti ir kaip ten yra prašoma ar kaip ten yra kalbama. Žinoma, negali prievarta darbuotojų nudeleguoti, bet tam yra vadovai, jie turi šnekėtis, turi kalbėtis“, – teigė ministras.
Klaipėdos savivaldybė taip pat kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama hospisui skirti asmens apsaugos priemonių, nes savivaldybė kai kurių priemonių, tokių kaip antbačiai ar vienkartiniai kombinezonai, neturi.
A.Veryga teigia, jog dėl to reikėtų kreiptis į Klaipėdos universitetinę ligoninę, skirstančią priemones Klaipėdos regiono gydymo įstaigoms.
Kyla klausimų dėl veiklos
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas antradienį pranešė kreipęsis dėl situacijos hospise į teisėsaugą, tai padaryti ketino ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Pasak A.Verygos, kyla labai daug klausimų dėl šios įstaigos veiklos.
„Jeigu teisėsauga pradės tyrimą, aš tikiuosi, kad taip ir bus, nes labai daug kyla ir mums klausimų, jų labai daug turėtų kilti ir prokuratūrai. Tada mes gausime labai detalius atsakymus. Nes ten ir steigėjai, ir ryšiai, krūva neatsakytų klausimų yra“, – sakė jis.
A.Verygos teigimu, ministerijai pavaldžios institucijos teisėsaugai pateiks visus duomenis dėl nustatytų pažeidimų.
Adresu, kuriame veikia hospisas, registruotos dvi įstaigos: UAB „Klaipėdos hospisas“ bei viešoji įstaiga „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“. Šių įstaigų savininkai ir steigėjai – hospiso direktorė Rasa Dagienė ir Viljaras Reigas.
Tiek R.Dagienė, tiek V.Reigas dirba ir savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose.
NVSC duomenimis, higienos pasas yra išduotas tik „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centrui“, o bendrovė „Klaipėdos hospisas“ higienos paso neturi. Higienos pasas buvo išduotas vienvietei palatai, kai įstaigoje buvo slaugomi 38 asmenys.
