Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 05 27

A.Veryga pasisakė apie mokamus tyrimus, kuriuos pats anksčiau vadino klaida: nėra reikalo reklamuoti

Vyriausybė trečiadienį ketina dar pratęsti karantiną, tuo pačiu sušvelninti jo sąlygas. Planuojama leisti renginius su daugiau dalyvių, leisti mėgėjišką komandinį sportą, valanda ilginti kavinių, barų ir restoranų darbo laiką. Taip pat nuo gegužės atsirado galimybė dėl koronaviruso išsitirti mokamai. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vylėsi, kad tokia galimybe nebus naudojamasi plačiai.

Spaudos konferencijoje naujienas skelbia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė.

Konferenciją žiūrėkite čia:

VIDEO: A.Veryga pranešė apie švelnėjančias karantino sąlygas ir mokamus tyrimus, kuriuos vadino klaida

A.Veryga pareiškė, kad „senstelėjusi naujiena“ yra ta, kad penkios privačios laboratorijos turi teisę atlikti mokamus tyrimus koronavirusui nustatyti. Numatyta, kad pačios laboratorijos gali paimti mėginį ir atlikti tyrimą. Tiesa, mokamus tyrimus jos atlikti tik tuomet, kai pirmiausia užtikrina nemokamų tyrimų kiekio, būtino valstybės poreikiams, atlikimą.

„Ministerija nereguliuoja kainų, kokiomis laboratorijos atlieka tuos tyrimus. Tai reiškia, kad tyrimo kainą jos nusistato pačios ir įsivertina, už kiek jos tą tyrimą gali atlikti“, – teigė A.Veryga.

Numatyta, kad tyrimus gali atlikti UAB „Baltics Medics“, UAB „Diagnostikos laboratorija“, UAB „Medicina practica laboratorija“, UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“, UAB „Invitro diagnostika“.

Jokio siuntimo nereikia, reikia kreiptis tiesiogiai į įmones.

Kažkokio poreikio ypatingai skelbti ir reklamuoti privačias laboratorijas, jų komercinę veiklą ir raginti gyventojus važiuoti tirtis išleidžiant pinigus, kai tam nėra būtinybės, tikrai nei matėme reikalo, nei dabar ragintume masiškai važiuoti ir išleisti pinigus.

Kiek mokamų tyrimų jau yra atlikta, ar jie pateks į bendrą suvestinę per parą atliekamų tyrimų ir ar NVSC tikrai gaus duomenis, jei kam nors privačiai atliktas tyrimas bus teigiamas, R.Lingienė patikslinti negalėjo. žadėjo tai padaryti ketvirtadienį.

Be to, paaiškėjo, kad sprendimas dėl mokamų tyrimų buvo priimtas gegužės 6-ąją, tačiau apie jį visuomenė nebuvo informuota. A.Veryga, klausiamas, kodėl tai nutylėjo, aiškino esą visi sprendimai yra vieši, o jokio reikalo reklamuoti paslaugą nebuvo.

„Kam tai buvo aktuali informacija, tai tas ją, aš manau, galėjo susirasti ir susirado. Tikrai mes nenorime skatinti žmonių be jokio reikalo važiuoti ir tirtis. (...) Kažkokio poreikio ypatingai skelbti ir reklamuoti privačias laboratorijas, jų komercinę veiklą ir raginti gyventojus važiuoti tirtis išleidžiant pinigus, kai tam nėra būtinybės, tikrai nei matėme reikalo, nei dabar ragintume masiškai važiuoti ir išleisti pinigus“, – aiškinosi A.Veryga.

Anksčiau ministras buvo kategoriškai prieš mokamus tyrimus.

„Leisti privačioms įstaigoms tai daryti būti didelė klaida. Tai reikia daryti saugiai. Lietuvoje visi kosintys ir karščiuojantys niekada negalės pasitikrinti“, – kovo pradžioje kalbėjo A.Veryga.

Kas pasikeitė?

Pasak ministro, anksčiau nebuvo galimybės tirtis privačiai, nes laboratorijos buvo labai apkrautos.

„Jūs puikiai atsimenate, kaip tie skaičiai augo labai intensyviai, privačios ir ne tik privačios, gydymo įstaigų laboratorijos buvo įtraukiamos, kad spėtų ištirti visus mėginius, kad jie nesikauptų. Tiesiog galimybės tirtis privačiai nebuvo. Šiandien, kai krūvis yra mažesnis, yra paprasčiau reguliuojamas, tokia galimybė privačioms laboratorijoms yra suteikta. Aišku, tas poreikis ten tirtis bus labai nedidelis, matyt“, – spėliojo A.Veryga.

Jo teigimu, privačiai išsitirti gali norėti atvykę iš užsienio piliečiai, keliaujantys į šalis, kurios reikalauja tyrimo duomenų, ar šiaip neturintys jokių indikacijų, bet dėl tik jiems suprantamų priežasčių norinčių išsitirti asmenys.

Pati Lietuva nesvarsto galimybių įsivesti „imuniteto pasą“ į šalį atvykstantiems asmenims. Esą kol kas neaišku, ar tyrimo pasidarymas ir nustatymas antikūnų reiškia, kad žmogus turi imunitetą ir ligos nebeplatina.

„Jei atsirastų daugiau mokslinės informacijos, patvirtinančios saugumą, tai Lietuva neatsiliktų nuo kitų šalių ir tokias praktikas diegtume“, – sakė A.Veryga.

Dabar grįžusiems ne iš Baltijos valstybių asmenims privaloma per 48 val. užsiregistruoti tyrimams ir išsitirti, be to, 14 parų saviizoliuotis. Svarstoma, ar šalių imtį plėsti, jei jose viruso plitimas panašus į Lietuvos.

Taip pat šiuo metu baigiama derinti profilaktinio tyrimo dėl koronaviruso strategija. Pasak ministro, bendrais bruožais, bus išskirtos kelios grupės, kurioms tyrimai bus daromi tikslingai – asmenys, kurie turi simptomų, yra guldomi į ligonines. taip pat bus išskirtos kelios profilaktinių tyrimų grupės: medikai, pareigūnai.

„Kas naujo, tai planuojant tyrimus savivaldybės bus skirstomos į dvi grupes: aukštos ir žemos rizikos lygio“, – aiškino A.Veryga.

Žemos rizikos savivaldybėse profilaktinių tyrimų bus atliekama minimaliai, esą tai yra ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacija „visų masiškai netyrinėti“.

Ne visos gydymo įstaigos atnaujino planines paslaugas

Ministras tvirtino, kad sveikatos priežiūros įstaigos turi atnaujinti planines paslaugas, tačiau beveik pusė to iki šiol nėra padariusios dėl neaiškių priežasčių.

Dar prieš keletą savaičių buvo didžiulė panika ir baimė, o šiandien jau taip atrodo, kad nieko nebuvo, virusas neegzistavo, o visi staiga norime grįžti prie to, kas buvo iki karantino.

„Noriu paraginti nepamiršti, kad, kaip pacientai ir sako, nėra tik koronavirusinė infekcija, pacientams būtina teikti ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas“, – kalbėjo ministras.

Jis pripažino, kad yra regionų, kuriuose atnaujinusių paslaugų teikimą įstaigų yra mažai. Pavyzdžiui, Vilniuje, planines paslaugas atnaujino vos trečdalis stacionarias ir ambulatorines paslaugas teikiančių įstaigų.

Apskritai planines paslaugas teikti pasirengė apie 53 proc. poliklinikų ir apie 56 proc. ligoninių.

Aktyviausiai tai daryta Šiaulių, Telšių, Panevėžio ir Tauragės apskrityse – atnaujinta pusė ir daugiau visų ambulatorinių, stacionarinių ir odontologijos paslaugų.

Anot ministerijos, dar nė pusė poliklinikų neatsidarė Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Vilniaus, Utenos apskrityse. Mažiau nei pusė ligoninių veikia Alytaus, Vilniaus ir Marijampolės apskrityse.

A.Veryga pasidžiaugė, kad per karantiną įstaigos išmoko teikti paslaugas nuotoliniu būdu, išrašyti elektroninius receptus, kurių kiekis smarkiai išaugo.

Klausiamas, kodėl švelninant karantino sąlygas renginiai atnaujinami su konkrečiu dalyvių skaičiumi, A.Veryga tikino, kad dėl skaičių diskutavo ir sutarė Vyriausybės COVID-19 komitetas.

Anot jo, reikia apsispręsti, ar norime suvaldyti virusą, ar rengti kuo daugiau renginių. Ministras apgailestavo, kad visi labai greitai pamiršo, kas yra virusas, nebepaiso grėsmių.

„Manau, kad mūsų elgesys judant žingsnis po žingsnio, paliekant laiko intervalą įsivertinti, kaip keičiasi situacija, yra logiškas ir atsakingas. Suprantame kultūros žmones, kurie nori greičiau, daugiau, bet man norisi apgailestauti, kad mes labai greitai užmiršome viską. Dar prieš keletą savaičių buvo didžiulė panika ir baimė, o šiandien jau taip atrodo, kad nieko nebuvo, virusas neegzistavo, o visi staiga norime grįžti prie to, kas buvo iki karantino“, – pyktelėjo ministras.

Paklaustas, kaip pats rengiasi Seimo rinkimams, A.Veryga sakė, kad neturi kada ruoštis rinkimams, tačiau tikrai rengs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų programos sveikatos dalį.

Trečiadienį mirė dar du žmonės

Visi aštuoni nauji koronaviruso atvejai antradienį registruoti Vilniaus apskrityje.

Pasak R.Lingienės, koronavirusu užsikrėtė trys Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje gulėjusių pacientų artimieji, du šios ligoninės sergančio darbuotojo artimieji, sąlytį su susirgusiu „Rimi“ darbuotoju turėjęs šeimos narys, du, kaip manoma, su židiniu Santaros klinikose susiję asmenys.

„Apibendrinant, net šeši iš aštuonių nauji atvejai yra visiškai aišku, kad susiję su esamais židiniais. Ir likę du atvejai, vėlgi, tikėtina, kad bus patvirtinta, jog jie susiję su esančiu židiniu sveikatos priežiūros įstaigoje“, – kalbėjo NVSC atstovė.

Pasak jos, iš viso susirgo 37 asmenys, susiję su koronaviruso židiniais Santaros klinikose, Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje bei „Rimi“. Su Santaros klinikomis susiję septyni užsikrėtimo atvejai, su Vilniaus miesto klinikine ligonine – 29, su „Rimi“ – vienas.

„Tai parodo, kaip svarbu laiku identifikuoti susirgusius, ypatingai besimptomėmis formomis susirgusius, ir ne mažiau svarbu kuo operatyviau ir profesionaliau surinkti visus sąlytį turėjusius asmenis, įvertinti šio sąlyčio pobūdį ir riziką ir šiuos asmenis kuo greičiau izoliuoti“, – teigė R.Lingienė.

Trečiadienį dėl koronaviruso mirė dar du žmonės – vyresnis nei 80 metų amžiaus ir gretutinių ligų turėjęs Antavilių pensionato gyventojas Vilniaus klinikinėje ligoninėje, o dar vienas žmogus gegužės 25 dieną mirė Marijampolės savivaldybės gyventojas, gydęsis Kauno klinikinėje ligoninėje.

Per praėjusią parą patvirtinti aštuoni nauji koronaviruso atvejai, bendras skaičius siekia 1647, taip pat nuo koronaviruso mirė dar vienas žmogus, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Tebeserga 389 užsikrėtusieji, pasveiko 1184. Nuo koronaviruso iš viso mirė 68 asmenys, dar aštuoni susirgusieji mirė dėl kitų priežasčių.

Per parą Lietuvoje atlikti 6174 tyrimai dėl koronaviruso, bendras jų skaičius siekia 281 tūkst. 232.

Ligoninėse gydomi 85 pacientai, iš jų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose – penki, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma dviem asmenims, su deguonies kaukėmis gydomi 29 ligoniai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?