Nuotolinę A.Verygos spaudos konferenciją, kurioje taip pat dalyvauja laikinoji ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė, žiūrėkite čia:
Pasak A.Verygos, naujų atvejų skaičius išlieka aukštas.
„Matome kaip ir praėjusią savaitę tam tikras stabilizacijos tendencijas, bet tikrai nematome kol kas mažėjimo. Tai situaciją vertiname vis tik kaip ir toliau išliekančią labai sudėtingą“, – nurodė jis.
A.Veryga sakė, kad COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komitete pirmadienį diskutuota apie galimas naujas priemones pandemijos valdymui.
„Tai gal paminėsiu tik dvi tokias labai konkrečias, apie kurias buvo kalbėta. Tai buvo siūlyta mažinti žmonių skaičių, kiek leidžiama viešose vietose susirinkti ir būriuotis kartu, nuo penkių iki dviejų asmenų. Viena iš priežasčių, dėl ko tai yra siūloma padaryti, – vis tik matome, kad įvairios šventės arba renginiai, kurie oficialiai kaip ir nesivadina renginiais, sutraukia nemažai žmonių. Kaip, tarkime, eglučių įžiebimai miestuose“, – aiškino laikinasis sveikatos apsaugos ministras.
COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komitete, A.Verygos teigimu, kalbėta ir apie siūlymą drausti reklamuoti akcijas, išpardavimus parduotuvėse, prekybos centruose.
„Girdime ir reklamas, ir kvietimus – ir reklamas su konkrečiomis nuolaidomis konkrečiose parduotuvėse. Ir tik pabaigoje dažnu atveju yra pasakoma, kad galite pirkti ir elektroninėje parduotuvėje. Bet iš tikrųjų yra kviečiama, žmonėms yra reklamuojamos nuolaidos ir tai tikrai nepadeda valdyti situacijos prekybos centruose“, – komentavo laikinasis ministras.
Paklaustas, kodėl nesvarstoma apie griežtesnes priemones, pavyzdžiui, prekybos centrų darbo laiko ribojimą, A.Veryga minėjo, kad pats patyrė, jog ten galima imtis visų saugumo priemonių – tai yra riboti srautus, matuoti lankytojų temperatūrą ir panašiai.
Siūlo ankstinti moksleivių atostogas
Švietimo profsąjungos siūlo pereiti prie nuotolinio ugdymo.
COVID-19 valdymo komitete A.Veryga sakė pasiūlęs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pagalvoti apie galimybę paankstinti moksleivių kalėdines atostogas bei visiems mokiniams – tiek pradinių klasių, tiek pagrindinio ugdymo, tiek gimnazijų – kaip ir rudens atostogų metu, pasinaudoti pauze.
„Dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigų tokių siūlymų nebuvo ir ne kartą esame kalbėję, dėl ko ikimokyklines įstaigas tikrai būtų sudėtinga stabdyti. Tai vėlgi dėl to, kad didelė dalis jaunų darbuotojų tiesiog nebegalėtų išeiti į darbą. Ir netgi jeigu būtų apsispręsta stabdyti, dalis jų vis tiek turėtų dirbti, nes yra kritinės profesijos, kurių vaikus vis tiek reikėtų prižiūrėti“, – komentavo A.Veryga.
Auga mirtingumas
A.Veryga minėjo, kad Lietuvoje auga mirtingumas. Didžiausias jis – 80–89 metų amžiaus grupėje.
Didžioji dalis mirčių siejama su širdies ir kraujagyslių ligomis. Tiesa, ne dėl infarktų ar insultų. Daug mirčių įvyksta namuose, ne gydymo įstaigose.
A.Veryga sakė, kad prašoma padaryti detalesnę analizę, kodėl padidėjo mirtingumas.
Jis svarstė, kad dalis išaugusių mirčių atvejų gali būti susiję su negautomis gydymo paslaugomis.
„Bet nebūtinai jos yra susijusios su tuo, kad fiziškai yra kažkokia paslauga neprieinama. Nes gauname žinučių tikrai tokių, kad žmonės tiesiog bijo dabar kviestis ir greitąją pagalbą, ir vykti į gydymo įstaigas, bijodami užsikrėsti COVID-19 infekcija. Ypač tie, kurie yra vyresnio amžiaus. Tai būtent toje vyresnio amžiaus žmonių kategorijoje, grupėje – 80–89 amžiuje – ir yra didžiausias mirčių skaičiaus augimas“, – komentavo laikinasis sveikatos apsaugos ministras.
Kitas dalykas, pasak A.Verygos, po mirtimis namuose gali slėptis tos pačios mirtys nuo COVID-19 – tai yra nediagnozuoti infekcijos atvejai.
„Tai aiškinamės toliau. Vienareikšmiškai pasakyti, kad tai yra susiję su paslaugų apribojimu, pagal tuos duomenis, kuriuos turime, negalime“, – nurodė jis.
Situacija ligoninėse rimta
D.Razmuvienės teigimu, situacijos rimtumą gydymo įstaigose nusako tai, kad, lyginant su spalio pabaiga, sergančiųjų koronavirusu skaičius išaugo tris kartus, 5 kartus išaugo hospitalizuotų žmonių skaičius.
Įtampą patvirtina ir koronavirusu susirgusių medikų skaičius. Šiuo metu serga per 3,6 tūkst. medikų.
Daugiausia naujų COVID-19 atvejų per sekmadienį registruota Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse.
D.Razmuvienė minėjo, kad daug koronaviruso protrūkio atvejų yra šeimose. Tendencija – vis auganti. Šeimyninių protrūkių dalis sudaro apie 30 procentų.
Per vakar įstaigose, įmonėse registruota 70 naujų susirgimų atvejų, bet jie nėra skaitlingi – po 2–3 atvejus bendrovėse.
Vertindama karantino poveikį, D.Razmuvienė sakė, kad, lyginant su rugsėjo–spalio mėnesiais daug naujų protrūkių registruota laisvalaikio leidimo vietose. Karantinas dėl to davė teigiamų rezultatų.
Nerimą kelia situacija slaugos ir globos įstaigose. Anot D.Razmuvienės, ko gero, nėra nė vienų globos namų, kur tokių koronaviruso atvejų nebūtų registruota.
Per tūkstantį naujų susirgimų
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1136 nauji koronaviruso atvejai. Mirė dar 13 žmonių.
Iš viso šalyje patvirtinti 61 325 COVID-19 atvejai. 14 211 žmonės pasveiko nuo ligos, o 46 378 – serga.
Ligoninėse gydomi 1858 pacientai, užsikrėtę koronavirusu.
144 iš jų – reanimacijoje.
Deguonis reikalingas 974 pacientams, 93 žmonėms taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Šiuo metu užimta apie daugiau nei pusė ligoninių lovų: 8 552 iš 16 504.
