„Norėčiau tikėtis, kad tokių įstaigų, kurioms nebebus galima mokėti vienos dvyliktosios, neliks iš viso. Nes tikslas tikrai yra ne kaip nors nubausti įstaigas ar atimti pinigus, bet mobilizuoti ir aiškiai paraginti pradėti teikti paslaugas pacientams, nes tikrai girdime daug nerimą keliančių žinučių, pačių pacientų nusiskundimo, kad gauti paslaugas jiems tapo tikrai sudėtinga, nors įstaigos tikrai turėjo pakankamai laiko pasiruošti tų planinių paslaugų atnaujinimui“, – LRT radijui pirmadienį sakė A.Veryga.
Praėjusią savaitę ministerija skelbė, kad planines paslaugas atnaujino maždaug 70 proc. ligoninių. A.Veryga sako, kad naujausius duomenis ministerija turės vėliau pirmadienį.
Anot jo, kai kurios įstaigos grįžta prie įprastinės veiklos vangiai aiškindamos, jog trūksta gydytojų, kad yra sudėtingos aplinkybės atnaujinti darbą, tačiau jis šiuos argumentus atmeta rodydamas į darbą jau atnaujinusias įstaigas.
„Matyt, kad tai vertintina labiau kaip vadybiniai, administraciniai trūkumai ir nėra geresnio motyvatoriaus, kaip finansinis“, – aiškino ministras.
Įsigaliojus gydymo įstaigų finansavimo pakeitimams, planines paslaugas iki šio pirmadienio atnaujinusios įstaigos ir toliau apmokėjimą gaus pagal vienos dvyliktosios taisyklę, net jei paslaugų suteiks mažiau nei numatyta sutartyje su ligonių kasa. Viršijus suplanuotą paslaugų kiekį bus mokama papildomai.
Tuo tarpu įstaigoms, kurios nepradės paslaugų teikti iki birželio 8 dienos, bus apmokėta tik tiek, kiek realiai tą mėnesį bus suteikta paslaugų. Pavyzdžiui, jei įstaiga veiklą atnaujins po birželio 8 dienos ir suteiks paslaugų 10-čiai pacientų, jai ir bus apmokėta tik už šias suteiktas paslaugas.
Anot ministerijos, pagal naująją tvarką taip bus atsiskaitoma už birželio mėnesį suteiktas paslaugas pacientams.
Dalies medikų nepasiekia didesni atlyginimai ir priedai už pavojingą darbą
A.Veryga pripažįsta, kad dalies su koronavirusu kovojančių medikų ministerijos skirtos lėšos priedams už pavojingą darbą ir algų didinimui nepasiekia ir tai, pasak jo, nutinka dėl įvairių priežasčių.
„Gavome tokių žinučių, kad dalis įstaigų pasielgė visiškai neatsakingai – puolė mokėti tuos priedus visiems, be jokio pasirinkimo, kas irgi, matyt, yra ne visiškai logiška ir teisinga, jau, pirmiausia, tų medikų, kurie iš tikrųjų dirba židiniuose ar dirba pavojingą, rizikingą darbą, atžvilgiu. Kadangi tai yra naujas mechanizmas, matyt, ir tam tikrų nesusipratimų neišvengsime“, – LRT radijui pirmadienį sakė ministras.
Kalbėdamas apie lėšas, skirtas pačių medikų atlyginimų didinimui, jis tvirtino, kad net ir turėdamos pinigų, kai kurios įstaigos neskubėjo didinti algų.
„Dar daugiau – administracijai buvo tų pinigų nepagailėta, tuo tarpu medikams nebuvo išmokėti tie atlyginimai“, – tikino jis.
A.Veryga priminė, kad ministerija skelbia atlyginimų žemėlapį gydymo įstaigose ir paragino medikus atidžiau sekti pateikiamą informaciją, ją palyginti su kitomis įstaigomis bei bendru kontekstu šalyje.
„Raginame ir steigėjus – savivaldybes, kurios dauguma yra tų įstaigų steigėjai, pasidomėti, kaip atrodo situacija jų savivaldybės įstaigose ir vis tik klausti vadovų, kas atsitiko su lėšomis, kurios buvo skirtos gydymo įstaigoms ir kodėl jos nepasiekė medikų. Nes ministerija, tiesiogiai nedarbindama medikų, kito mechanizmo, kaip tik viešumas, nelabai ir turi, kaip priversti tuos pinigus atiduoti medikams“, – tvirtino ministras.
