„Žmonės, kurie turi aukštesnį išsilavinimą, geresnes pajamas, ir šiandien keliauja ten, kur paslaugų kokybės lygis ir saugumas yra aukštesnis. Dabar, meluodami sau, mes apgaudinėjame tuos žmones, kurie yra žemesnio išsilavinimo, mažesnių pajamų ir jų sveikatos rodikliai yra gerokai žemesni“, – laidoje „LRT forumas“ kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.
Seimo sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas pabrėžė, kad gydytojai, turintys tokias pačias licencijas, savo darbą atlieka taip pat kokybiškai – nesvarbu, kur dirbtų.
„Ar gydytojas dirba regiono ligoninėje, ar Santariškėse, ar Šiauliuose – jo darbo kokybė privalo ir yra tokia pati, jeigu jis daro tokias pačias paslaugas. O specializuotos siauros paslaugos, kurių neteikia rajonai, turi būti kito lygio ir žmonės dėl to važiuoja. [...] Ministre, baikite šmeižti regionų, rajonų gydytojus – jų kvalifikacija yra vienoda, jie turi vienodą licenciją“, – akcentavo A.Matulas.
Vida Augustinienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė, pritarė, kad jeigu gydytojas turi licenciją, jo kvalifikacija turi būti normali, o žmonės į didesnius miestus esą važiuoja tik tų paslaugų, kurios neteikiamos jų regionuose. Ji pabrėžė, kad joks sergantis žmogus, o ypač – vyresnio amžiaus, nenori gydytis važiuoti nei į Vilnių, nei į Kauną. „Visi jie kaip tik nori gydytos savo rajone“, – akcentavo pacientų atstovė.
A.Matulas TV laidoje kalbėjo, kad reformos sėkme netiki ir todėl kad padėtis sveikatos apsaugos sistemoje blogyn krypsta ir pastaruoju metu: „Per dvejus metus situacija sveikatos sistemoje, vertinant paslaugų prieinamumą, ypač – regionuose, tik pablogėjo [...]. Regionuose pradėjo smarkiai trūkti šeimos gydytojų. Šiandien šeimos gydytojais, kurie aptarnaudavo vieną ambulatoriją ar apylinkę, aptarnauja dvi ar tris, katastrofiškai trūksta gydytojų konsultantų. Ir čia yra pasekmė tos politikos, kuri buvo vykdoma. Buvo mažinamas finansavimas, regionai buvo šmeižiami, kad ten bloga kokybė ir panašiai.“
Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas pasakojo, kaip jis mato ligoninių, kokiai vadovauja ir pats, ateitį – licencijų niekas neatiminės, bet galiausiai tai baigsis paslaugų neteikimu.
„Sveikatos tinklo optimizavimo plane labai aiškiai apibrėžta, kurios įstaigos krenta iš žaidimo teikiant aktyvaus gydymo paslaugas. O vyksta viskas labai paprastai – niekas licencijos neatima, specialistai lieka tie patys, tik nebesuteikiamas finansavimas ateinantiems metams tam tikrų paslaugų užtikrinimui.
Mes tikrai nebesakome, kad į rajonus reikia grąžinti chirurgiją, akušeriją-ginekologiją. Taip, šios paslaugos yra labai specializuotos ir turi būti telkiamos arba regionų centruose, arba didžiosiose gydymo įstaigose. Bet mažuosiuose rajonuose stacionariame gydyme likusi praktiškai vien terapija. [...] Terapinių ligonių srautai visada yra, o nepasirašius sutarčių šitos paslaugos regionuose apskritai išnyks“, – aiškino Molėtų ligoninės direktorius.
Pacientų atstovė sakė netikinti reformos sėkme: „Nemanau, kad situacija artimiausiu metu pagerės“. Viena to priežasčių – kad svarbūs sprendimai priimami be regionų balso.
„Gąsdina tai, kad visi sprendimai Sveikatos apsaugos ministerijoje priimami Vilniaus ir Kauno universitetinių ligoninių specialistų ir visiškai neatsižvelgiama į rajonų nuomonę“, – kalbėjo V.Augustinienė.
Pats sveikatos apsaugos ministras sakė savo reforma tikintis ir pabrėžė, kad vienas iš tikslų yra sukurti regionų tarybas, kurios su savivaldybės atstovais galėtų diskutuoti ir balansuoti pacientų srautus. Jis minėjo Estijos ir Danijos pavyzdžius, kur buvo įgyvendintos panašios reformos. O atsakydamas į V. Augustinienės pastabą, kad svarbiausius klausimas sprendžia Vilniaus ir Kauno specialistai, jis sakė, kad tokios – EBPO ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos.
Pasak A.Matulo, jis gerbtų A.Verygą, jei šis nevyniotų žodžių į vatą ir tiesiai šviesiai pasakytų, kad regionų ligoninėms ši reforma reiškia pabaigą.
„Gerbčiau A. Verygą, jei jis sakytų, kad po šių kriterijų įgyvendinimo ligoninių rajonuose neliks. Taip ir bus. Nes jeigu liks tik slauga, [...] reiškia atims 90 proc. pajamų ir sakys su 10 proc. išsilaikyk“, – pabrėžė jis.
Parengė Ineta Nedveckė.
