Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 09 30 /14:00

A.Dulkys sako, kad medikai klaidinami tyčia: priedai jiems buvo ir bus mokami

Vyriausybė turėjo paskelbti karantiną ne tik tam, kad įvestų naujų pandemijos valdymo ribojimų, bet ir tam, kad atsiskaitytų su medikais, kurie dirba su COVID-19 pacientais, sako opozicionierius „valstietis“, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Aurelijus Veryga. Tiek premjerė Ingrida Šimonytė, tiek sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikina, jog niekas nesikeis, medikai priedus už darbą rizikingomis sąlygomis gavo ir gaus.
Arūnas Dulkys
Arūnas Dulkys / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Vyriausybei nusprendus, nuo penktadienio gyventojai uždarose erdvėse privalės dėvėti kaukes ar kitas apsaugos priemones, jiems rekomenduojama dirbti nuotoliniu būdu.

Šias priemones ministrų kabinetas įvedė galiojant ekstremaliai situacijai ir neskelbė karantino režimo, nors tokių planų turėjo.

I.Šimonytė: priedai mokami, tik iš kitos kišenės

A.Verygos įsitikinimu, karantiną paskelbti derėjo, nes tokiu atveju medikai, dirbantys rizikingomis sąlygomis su COVID-19 pacientais, būtų užtikrinti dėl papildomų priedų prie darbo užmokesčio.

„Pats karantino neskelbimas atrodo šiek tiek keistokai. <...> Man susidaro vaizdas, kad premjerė, prisikalbėjusi, kad neskelbs, stengsis neskelbt karantino, tokiu būdu bando tam tikrų politinių dividendų gauti, kai nėra karantino, bet kažkokios priemonės yra įvedinėjamos.

Dar vienas niuansas – su karantinu yra susijusios išmokos medikams už COVID-19 darbą. Gali būti, kad Vyriausybė tokiu būdu siekia taupyti lėšas ir medikams nebemokėti už papildomą darbą“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime komentavo A.Veryga.

„Reikia turėti Vyriausybei mechanizmą, kuris leis atlyginti medikams, įstaigoms patirtas išlaidas, nes jų gi bus“, – pridūrė opozicionierius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

Premjerė I.Šimonytė patikino, jog medikai, net ir ekstremalios situacijos, o ne karantino sąlygomis, gali būti tikri dėl priedų.

„Čia klausimas tik iš kurio biudžeto yra mokami pinigai. Nes jie yra mokami, čia tik kišenės klausimas, ar tai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pinigai, ar valstybės biudžeto pinigai. Tai tuo požiūriu niekas nesikeičia“, – Seime žurnalistams komentavo ministrė pirmininkė.

Ministras reiškia nuostabą

Tą patį patvirtino ir sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys. Pasak jo, priedų mokėjimas medikams už darbą rizikingomis sąlygomis niekad ir nebuvo sustojęs.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arūnas Dulkys
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Arūnas Dulkys

„Esu labai nustebęs ir labai nemaloniai nustebęs šiandien paleistomis abejonėmis ir neteisinga informacija, kad neva dėl to, kad Vyriausybė neskelbia karantino, darbuotojai netenka COVID-19 priedų. <...> Tai noriu paneigti ir noriu priminti, kad kai yra karantinas, priedai mokami iš PSDF, kai yra ekstremali situacija – iš valstybės biudžeto.

Ši Vyriausybė šiuos pinigus yra numačiusi ir niekada nebuvo sustojęs šitų priedų mokėjimas. Kiekvieną mėnesį yra pagal visas tvarkas sumokama“, – per Vyriausybės valandą Seime kalbėjo A.Dulkys.

Jis teigė, kad abejonės dėl medikų priedų nemokėjimo skleidžiamos tyčia.

Šitokiu sunkiu metu aš nežinau, kodėl tyčia skleidžiamos į eterį abejonės.

„Šitokiu sunkiu metu aš nežinau, kodėl tyčia skleidžiamos į eterį abejonės.

Šiandien mano komandos telefonai nuo medikų organizacijų jau kaista nuo to, kad kažkas nutraukė mokėti priedus. Visus labai kviečiu atsakingai elgtis ir su visa informacija šiais klausimais“, – ragino sveikatos apsaugos ministras.

Kritikuoja A.Dulkio metodus

Anksčiau A.Veryga siūlė skatinti senjorus skiepytis skiriant jiems pinigines išmokas. Uždėjus kaukes, senjorai, pasak politiko, netaps paskiepyti.

„Dėl kaukių tikrai nematau nieko blogo, gerai, kad jos yra, bet turbūt sutiksit, kad kaukių uždėjimas senesnio amžiaus žmonių nepaskiepys.

Ir vis tiek pagrindinė priemonė, kuri šiandien yra reikalinga, yra neįgyvendinta, o ministras atsikalbinėja, aiškina, kad čia negeros priemonės, galvokit, ką kalbat. Jeigu jis žino, kaip padaryti geriau, tegul paskiepija be pinigų, be žalos atlyginimo. Bet kad nepaskiepija“, – dėstė A.Veryga.

Jeigu jis žino, kaip padaryti geriau, tegul paskiepija be pinigų, be žalos atlyginimo.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau teigė, jog dabar Vyriausybė bandys apsieiti be naujų pandemijos valdymo ribojimų, bet jei sveikatos sistema nebepaveš, jų esą gali atsirasti.

Kriterijai, kada Vyriausybės sieks griežtinti ribojimus, pasak buvusio sveikatos apsaugos ministro A.Verygos, nėra aiškūs.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aurelijus Veryga
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Aurelijus Veryga

„Ne, neaiškūs. Mes pernai buvom kritikuojami, kodėl taip vėlai ėmėmės priemonių. Pernai tuo metu buvo maždaug 90 atvejų. Dabar turim daugiau kaip 1,5 tūkst. Ir mus kalė, kad mes per vėlai ėmėmės priemonių. Tai koks tas kriterijus yra?

Plius dabar yra 70 proc. paskiepytos populiacijos. Ir toks didžiulis augimas... Man tie kriterijai visai neaiškūs, aš nelabai suprantu, kokia logika“, – komentavo politikas.

Teigia, kad prieš metus ribojimai buvo griežtesni

Premjerė teigė, kad dabar šalyje galiojantys ribojimai yra griežtesni, nei buvo praėjusiais metais, kai Sveikatos apsaugos ministerijai vadovavo A.Veryga.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Karantinas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Karantinas

„Aš tik noriu priminti, kad praėjusiais metais iki pat naujos Vyriausybės formavimo, ponui A.Verygai neatrodė, kad yra reikalas kažkaip griežtinti karantino reikalavimus ir jie tikrai buvo švelnesni, negu kad yra šiuo metu.

Skirtumas tik toks, kad toje pačioje veiklų apimtyje dabar yra leidžiama tomis paslaugomis naudotis žmonėms, turintiems imunitetą“, – pažymėjo I.Šimonytė.

Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad dabar, kitaip nei praėjusiais metais, žmonės vakcinuojami ir dėl to galima neuždaryti verslų.

Yra galimybės veikti gerokai saugiau negu praėjusiais metais.

„Tuo metu paskiepytų žmonių Lietuvoje nebuvo. Dabar Lietuvoje paskiepyta 1,7 mln. žmonių. Yra veikiantis būdas užtikrinti saugų paslaugų teikimą.

Man atrodo, čia nėra nei Vyriausybės interesas, nei verslo interesas, kad verslas būtų visiškai uždarytas. Yra galimybės veikti gerokai saugiau negu praėjusiais metais“, – pažymėjo I.Šimonytė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?