„Kol kas nekyla abejonių, mes neturime jokių ženklų, kas mums keltų kažkokias abejones“, – žurnalistams Vyriausybėje ketvirtadienį sakė ministras.
Planai dėl gydytojų algų Vyriausybėje ketvirtadienio rytą aptarti premjero Sauliaus Skvernelio, A.Verygos bei Lietuvos gydytojų sąjungos vadovo Liutauro Labanausko susitikime. Toliau derybos keliasi į ministeriją, čia prie diskusijų jungiasi ir naujai susikūrusio Lietuvos medikų sąjūdžio atstovai.
Pasak A.Verygos, ministerijoje ketvirtadienį numatoma diskutuoti, kaip algos turėtų kilti ne tik 2018 metais, bet ir tolesnėje perspektyvoje.
„Šiandien turėtume pasikalbėti apie rodiklius, su kuriais nepolitizuojant sveikatos sistemos pinigų mes galėtume siekti atlyginimų augimo ateityje (...). Jeigu mes sugebėsime rasti tokius rodiklius, kurie būtų objektyvūs, tai yra nepriklausantys nuo politikų, kaip, pavyzdžiui, vidutinis darbo užmokestis arba dar kažkoks rodiklis, kuris priklauso jau nuo ilgalaikės perspektyvos, tai reikš, kad tai nėra trejiems metams, tai reikš, kad apskritai mes fiksuojam kažkokį principą, pagal ką tas atlyginimas keičiasi“, – aiškino ministras.
Gydytojų sąjunga nori susitarti dėl trejų metų medikų atlyginimų perspektyvos numatant, kad 2020 metais vidutinis gydytojo darbo užmokestis būtų 2,5 tūkst., slaugytojos – 1,2 tūkst. eurų.
„Premjeras šiaip pritaria, jeigu taip galima sakyti, kad toks siekis yra teisingas, jisai galimas yra“, – po susitikimo Vyriausybėje ketvirtadienį žurnalistams sakė L.Labanauskas, sutinkantis su algų kėlimo pradžia vidutiniškai 20 proc. nuo gegužės.
Lietuvos medikų sąjūdis keliasdešimties tūkstančių žmonių pasirašyta peticija iki šiol siekė, jog nuo sausio 1-osios visų medikų atlyginimai būtų didinami 30 procentų. Sąjūdžio atstovai pripažįsta, kad greičiausiai teks susitaikyti su kompromisais.
Papildomos lėšos medikams – padidinus loterijų mokestį
Valdžiai siekiant rasti papildomų lėšų medikų algoms, ketinama didinti loterijų mokestį, teigia A.Veryga.
„Tikslas tų pasiūlymų labai aiškus – mes bandome visokiais būdais ieškoti, iš kur būtų galima gauti papildomų šaltinių medikų atlyginimams didinti, tiems įsipareigojimams, kuriuos mes jau esame išsakę, kad ir meningokoko vakcinai, jos įvedimui. Visa tai reikalauja papildomų pinigų“, – ketvirtadienį Vyriausybėje sakė A.Veryga, užregistravęs atitinkamas įstatymo pataisas.
Loterijų organizatoriai mokestį moka nuo išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės, dabar jo tarifas yra 5 proc., tačiau jį siūloma didinti iki 7 procentų.
Jis pabrėžė, kad sveikatos sistemai skirti daugiau lėšų, sumažinant kitų sričių finansavimą, nėra galimybių, todėl būtina ieškoti papildomų finansavimo šaltinių.
„Tų šaltinių nėra taip daug. Ir mokesčių, kurie buvo palyginti žemo lygio, mes neturime tikrai labai daug. Čia konsultavomės ir su Finansų ministerija, jų įžvalgų klausėmės. Aš suprantu tas įtampas, kurios kyla, bet aš manau, jos visą laiką kyla, kai mes kalbame apie kažkokių mokesčių didėjimą. Natūralu, matyt, kad tų diskusijų Seime tikrai bus nemažai“, – žurnalistams teigė ministras.
„Valstiečių“ frakcijos nariai A.Veryga ir Agnė Širinskienė lapkričio 24 dieną Seime užregistravo siūlymą padidinti loterijų mokesčio tarifą iki 10 procentų.
Loterijų organizatoriai mokestį moka nuo išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės, dabar jo tarifas yra 5 proc., tačiau lapkričio pradžioje Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisai, kuria jį siūloma didinti iki 7 procentų.
Taip pat siūloma lošimo stalams ir automatams, už kuriuos mokamas fiksuotas mokestis, nustatyti papildomą 10 proc. mokestį nuo lošėjų statomų sumų ir lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų skirtumo. Lapkričio pradžioje Seimas po pateikimo pritarė, kad šis tarifas būtų 5 procentai.
A.Verygos ir A.Širinskienės teigimu, loterijų organizatorių pajamos iš bilietų pardavimo kasmet didėja, o kaimyninėse šalyse nustatyti didesni loterijų mokesčio tarifai. Estijoje jis siekia 18 proc., Latvijoje – 10 proc., Lenkijoje – 10–15 proc., Slovakijoje 15–20 proc. nuo išplatintų loterijų bilietų vertės. Taip pat nurodoma, kad kaimyninėse šalyse taip pat didinami ir mokesčiai lošimo stalams ir lošimo automatams.
„Nuo 2017 metų pradžios Estijoje šalia fiksuoto lošimo mokesčio už lošimo automatą įvestas 10 proc. lošimo mokestis nuo lošėjų statomų sumų ir lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų skirtumo, Lenkijoje jau šiuo metu šis skirtumas apmokestinamas 50 proc. tarifu, Latvijoje numatoma nuo 2018 metų pradžios 30 proc. padidinti fiksuotą lošimo mokestį lošimo stalams ir lošimo automatams“, – rašo parlamentarai.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė portalui 15min.lt tvirtino, kad jei Seimas pritars šiam pasiūlymui, jos vadovaujamos organizacijos biudžetas susitrauks trečdaliu. LTOK yra itin priklausomas nuo loterijų verslo, nes yra finansuojamas bendrovės „Olifėja“ – LTOK priklauso 51 proc. akcijų šios stambiausios Lietuvos lošimų bendrovės, rengiančios įvairias loterijas, tokias kaip „Teleloto“, „Vikinglotto“, „Eurojackpot“, „Keno“, „Jėga“ ir kitas.