Anot jo, būtent keturių klausimų – valstybinių įmonių privatizavimo, pensinio amžiaus, pasienyje su Baltarusija esančios tvoros išmontavimo ir migrantų priėmimo – plebiscitas, organizuojamas kartu su parlamento rinkimais, bus pagrindinė tarptautinių organizacijų pastaba Varšuvai.
Biuletenių atsisako jaunesni rinkėjai
„Opozicija savo rėmėjus ragina neimti (referendumo – BNS) biuletenių. (...) Žmogus atėjęs į balsavimo vietą turi aiškiai išreikšti valią, kad jis neima referendumo biuletenio, kas reiškia, kad tam tikra prasme galima identifikuoti, kad tas žmogus yra opozicijos, o ne valdančiosios partijos šalininkas“, – BNS sekmadienį sakė A.Vyšniauskas.
„Įtampa matosi ir jaučiasi šiek tiek ir balsavimo vietose, ypač ten, kur gana daug žmonių balsavimo metu neima referendumo lapų“, – pridūrė Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos deleguotas parlamentaras.
Varšuvoje ir iki pusšimčio kilometrų spinduliu nuo jos nutolusiose kaimiškose vietovėse balsavimą stebintis A.Vyšniauskas sako, kad referendumo lapų dažniausiai atsisako jaunesni rinkėjai, taip pat balsuojantys Lenkijos sostinėje – tai yra grupės, tarp kurių populiaresni opozicijos atstovai.
„Kiek teko lankytis mažose, kaimiškose apylinkėse, ten didžioji dalis žmonių – sakyčiau, du trečdaliai – juos (referendumo lapus – BNS) ima“, – teigė Seimo narys.
Opozicija paragino žmones boikotuoti referendumą.
Trūksta balsavimo kabinų
Pasak A.Vyšniausko, būtent valdančiosios „Teisės ir teisingumo“(PiS) partijos sprendimas surengti referendumą parlamento rinkimų dieną bus pagrindinė balsavimą stebinčių tarptautinių organizacijų raportuose atsidursianti pastaba.
Jo teigimu, referendumas padeda palaikyti valdančiajai politinei jėgai palankesnę rinkiminę atmosferą.
„Bus paminima, kad referendumai yra kaip tam tikra priemonė manipuliacijai, kadangi referendumų kampanijos metu metami neriboti pinigai, nėra limitų, kiek jų galima išleisti“, – sakė A.Vyšniauskas.
„Kitas dalykas, kad tame referendumų agitacijos procese gali dalyvauti ir privatus verslas ir net valstybinės kompanijos, ir matome, kad tas vyksta pakankamai aktyviai“, – pridūrė jis.
Anot A.Vyšniausko, rinkimų Lenkijoje organizatoriai pastabų iš stebėtojų sulauks ir dėl balsavimo kabinų trūkumo.
„Ganėtinai didelėje dalyje rinkiminių apylinkių yra per mažai slaptų balsavimo kabinų, daug žmonių balsuoja tiesiog kažkur žymėdami ant kažkokio stalo ar ant palangės“, – sakė Seimo narys.
„Pas mus Lietuvoje bent jau rinkimų dieną rinkimų procesas organizuojamas žymiai sklandžiau nei čia Lenkijoje. (...) Ir komisijos būna geriau pasiruošusios, ir daugiau balsavimo infrastruktūros yra“, – kalbėjo jis.
Pasak A.Vyšniausko, rinkimus Lenkijoje sekmadienį stebi bent keli šimtai tarptautinių organizacijų atstovų. Kartu su juo rinkimus kaimyninėje šalyse stebi parlamentarė Vilija Aleknaitė Abramikienė.
Rinkimų apylinkės visoje šalyje sekmadienį atsidarė 7 val. vietos (8 val. Lietuvos laiku) ir veiks iki 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku. Iš karto po to laukiama balsavusiųjų apklausų rezultatų, o galutiniai rezultatai turi paaiškėti pirmadienį.
Balsavimo teisę turi apie 29 mln. žmonių, įskaitant pusę milijono užsienyje registruotų didelės diasporos atstovų.
Lenkijos visuomenės nuomonės apklausose pirmauja valdančioji konservatorių partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), ją remia apie 35 proc. rinkėjų, tačiau prognozuojama, kad ji gali prarasti daugumą parlamente.
Šios politinės jėgos varžovė, Donaldo Trusko vadovaujama Pilietinė koalicija, nuo PiS atsilieka tik keliais procentais, tačiau pastaruoju metu vis labiau įgavo pranašumą.
