Taip BNS teigė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (ONKTD) vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka.
„Trukdė Rusijos pozicija. Pastaruoju metu tik greičiau atsakyti pradėjo, seniau net neatsakydavo. Tiriant organizavimo versijas, bandant apklausti liudytojus buvo sakoma, kad tai prieštarauja valstybės nacionaliniams saugumo interesams. (...) Nė vienai valstybei tikriausiai nepavyko iš Rusijos išgauti Rusijos piliečio pagal tarptautines konvencijas ir tarptautinius susitarimus", – tvirtino teisėsaugininkas.
Vilniaus apygardos teismas jau atvertė Medininkų žudynėmis kaltinamo Latvijos piliečio buvusio SSSR vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės Rygos ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) milicininko Konstantino Michailovo (buvusio Nikulino) bylą, tačiau kitų įtariamųjų į Lietuvos teritoriją atvežti nepavyksta.
Pasak A.Kliunkos, nuo to laiko, kai pavasarį buvo įteikti įtarimai Rusijoje sulaikytam A.Ryžovui, daugiau pagalbos iš Rusijos teisėsaugos nebuvo gauta. Jis, pasak A.Kliunkos, rusų kolegų taip ir nebuvo apklaustas.
„Jie pranešė, kad klausimas svarstomas, bet atsakymo nepateikė. Birželio pabaigoje vėl buvo pateiktas prašymas apklausti A.Ryžovą", – tvirtino A.Kliunka.
Kitus įtariamuosius, taip pat buvusius omonininkus – būrio vadą Č.Mlyniką ir šio būrio milicininką A.Laktionovą – Rusijos teisėsauga atsisakė išduoti, nors, A.Kliunkos teigimu, kai kurių įtariamųjų buvimo vieta Lietuvos teisėsaugai buvo žinoma, žinota, kad jie keisdavo gyvenamąsias vietas.
Taip pat, anot A.Kliunkos, sunku buvo apklausti ir liudytojus, kurių Rusijos teisėsauga taip pat neišduodavo.
„Jie neišduodavo, sakydavo, kad tai yra patraukimas baudžiamojon atsakomybėm, o patraukti baudžiamojon atsakomybėn jie negali. (...) Kai kurie liudytojai buvo apklausti slapta užsienyje, daug anoniminių liudytojų. Liudytojai taip pat buvo apklausiami užsienyje įsikūrusiose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse. (...) Mes dalį žmonių rasdavome ir patys, bet jų dažnai neapklausdavo teigiant, kad jie gali tapti įtariamaisiais", – sakė pareigūnas.
ONKTD vyriausiasis prokuroras atmetė kaltinimus, esą Generalinė prokuratūra turėtų kvalifikuoti dabar suimto K.Michailovo galimai atliktus veiksmus į karo nusikaltimą.
„Juk yra 15 veikų – karo nusikaltimų ir juos lyginant su šia sudėtimi arba visi požymiai neatitinka faktinių aplinkybių, arba trūksta vieno ar kito elemento", – teigė A.Kliunka.
Be to, pasak A.Kliunkos, dabartinė kaltinime nurodyta nusikaltimo sudėtis, tai yra nužudymas dviejų ar daugiau asmenų dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečių pareigų vykdymo, numato griežčiausią įmanomą bausmę – laivės atėmimą nuo penkerių iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos.
Viešojoje erdvėje pasigirdusius kaltinimus dėl to, kad vienintelį Medininkuose gyvą likusį Tomą Šerną ar kitus nukentėjusiuosius turėtų ginti valstybės skirti gynėjai, A.Kliunka irgi atmetė. Anot pareigūno, Generalinė prokuratūra tam neturi teisės, o ir pats kaltintojas atstovauja nukentėjusiesiems.
„Byla yra nevilkinama, o viešojoje erdvėje pasirodę neigiami vertinimai yra prokurorų darbo paniekinimas", – tvirtino ONKTD vyriausiasis prokuroras.
1991-ųjų liepos 31-osios rytą per žiaurų omonininkų išpuolį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje buvo nužudyti Medininkų kelio poste tuomet budėję muitininkai Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, „Aro" pareigūnai Algimantas Juozakas, Mindaugas Balavakas, kelių policijos darbuotojai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas.
Rugpjūčio 2 dieną ligoninėje mirė sunkiai sužeistas policininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas buvęs muitininkas T.Šernas.
Per tyrimą surinkti duomenys prokurorams leidžia įtarti, kad šį nusikaltimą padarė buvusios Sovietų Sąjungos ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogikai iš Rygos.