„Elektrinės galia numatoma 3,4 tūkst. megavatų. Kam mums tokia galia, jeigu iš vėjo galime pasigaminti daug elektros energijos? Turime švarų sektorių ir reikia jį vystyti“, – Seime pirmadienį vykstančioje konferencija apie vėjo energetikos plėtrą ir perspektyvas kalbėjo A.Šimėnas.
Pasak Jono Šimėno, reikia iš esmės peržiūrėti elektros energijos pasigaminimo naudojant vandenį galimybes, pavyzdžiui, būtina pasinaudoti natūraliais Nemuno vandens, pakylančio iki 8 metrų, potvyniais.Parlamentaras tvirtino, kad energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių (vėjo, saulės, vandens) padėtų išspręsti radioaktyvių atliekų saugojimo klausimą.
A.Šimėno teigimu, naudojant biomasę, vėją, saulę, vandenį ir kitus gamtos atsinaujinančius šaltinius, Lietuvoje galima pasigaminti apie 15 proc. reikalingos elektros energijos ir nedaryti žalos gamtai.
Pasak jo, reikia iš esmės peržiūrėti elektros energijos pasigaminimo naudojant vandenį galimybes, pavyzdžiui, būtina pasinaudoti natūraliais Nemuno vandens, pakylančio iki 8 metrų, potvyniais. „O kur dar mažosios upės, buvusieji vandens malūnai? Štai ir rezultatas būtų“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas Jurgis Vilemas prognozavo, kad Lietuvoje vėjo elektrinių plėtrą stabdo visuomenės požiūris. „Plėtra sustos dėl požiūrio: darykite, ką norite, bet ne šalia mano sklypo, mano namų“, – konferencijoje kalbėjo J.Vilemas.
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos prezidentas Alvydas Naujėkas apgailestavo, kad iki šiol nėra tvarkos, kokia vėjo jėgainių plėtra bus nuo 2010 metų, uždarius Ignalinos atominę elektrinę.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto duomenimis, pernai naudojant visus atsinaujinančius gamtos šaltinius šalyje pagaminta apie 4 proc. elektros energijos, o tik vėją – 1 proc.
J.Vilemo teigimu, pernai Europos Sąjungoje bendra vėjo jėgainių galia pasiekė 65 tūkst. megavatų, arba 4,2 proc. visos elektros energijos. Iki 2020 metų Lietuva privalo 23 proc. visos šalies ūkyje suvartojamos energijos pagaminti naudodama atsinaujinančius energijos išteklius
