Apie tai A.Zuokas ketvirtadienį pranešė LiCS nariams, išsiųsdamas jiems laišką elektroniniu paštu.
Jame partijos pirmininkas tvirtina, kad sprendimas nekandidatuoti į LiCS pirmininko postą dar vienai kadencijai yra „racionalus ir kartu emocionalus“. Tačiau savo sprendimo motyvų politikas laiške nepaaiškino.
BNS liberalcentristų lyderis tvirtino nusprendęs nekandidatuoti ketvirtajai kadencijai, norėdamas atverti kelią kitiems politikams. „Visų pirma, aš niekada nebuvau sakęs, kad sieksiu kandidatuoti ketvirtai kadencijai. Partijos pirmininku buvau tris kadencijas – šešerius metus. Savaime aišku, kad ateina laikas į viską pažiūrėti šiek tiek iš šono, atverti galimybę kitiems“, – sakė A.Zuokas.
Partijos pirmininku buvau tris kadencijas – šešerius metus. Savaime aišku, kad ateina laikas į viską pažiūrėti šiek tiek iš šono, atverti galimybę kitiems, – sakė A.Zuokas.Taip pat jis tvirtino, kad sprendimas nesusijęs su Liberalų sąjūdžio vadovo Eligijaus Masiulio anksčiau išsakyta pozicija, jog galimybė pradėti derybas dėl partijų jungimosi įmanoma tik tuo atveju, jei jis nepretenduotų į partijos lyderius.
„Su tuo nėra susiję nė trupučio. O apie tokias išankstines sąlygas galiu pasakyti tik tiek, kad tai yra nebrandumo ženklas ir konkurencijos baimė, nes kiekvienas partijos narys turi turėti galimybę kandidatuoti į partijos pirmininko postą, nes jei to nėra, apie kokį tuomet liberalizmą ir demokratiją partijoje galima kalbėti?“ – dėstė A.Zuokas.
Į A.Zuoko vietą – pakankamai kandidatų
Šeštadienį Vilniuje vyks LiCS ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas.
Likus kiek daugiau nei savaitei iki suvažiavimo, partijos sekretoriatas be A.Zuoko dar buvo užregistravęs 7 kandidatus į partijos vadovo postą: sveikatos apsaugos ministrą parlamentarą Algį Čapliką, Vilniaus miesto vicemerą Gintautą Babravičių, parlamentaras Artūrą Melianą, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narį Stanislovą Šriūbėną, Mykolo Romerio universiteto dėstytoją Dangį Gudelį, buvusį Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinį direktorių Vitą Mačiulį bei parlamentaro Žilvino Šilgalio padėjėją Seime Vidutį Bareikį.
Šis kandidatų sąrašas – negalutinis, mat kandidatūras galima kelti iki pat suvažiavimo, taip pat ir per suvažiavimą. Todėl neatmestina galimybė, kad A.Zuokas dar gali persigalvoti.
LiCS pirmininkas pagal partijos įstatus renkamas suvažiavime dvejų metų kadencijai slaptu balsavimu.
Ar liberalai dabar vienysis?
A.Zuoko lyderystė dažnai nurodoma kaip kliūtis LiCS bei Liberalų sąjūdžio jungimuisi. Jei LiCS lyderis pasikeistų, Liberalų sąjūdžio atstovai teigia matantys galimybę kartu dalyvauti po dvejų metų vyksiančiuose savivaldybių rinkimuose.
Po Europos Parlamento rinkimų, kuriuose Liberalų sąjūdis iškovojo vieną mandatą, o LiCS liko be nieko, pirmojo lyderis susisiekimo ministras E.Masiulis sakė laukiantis pokyčių LiCS vadovybėje.
„Laukiame pokyčių – jei jie įvyks, kalbant apie vadovybės pasikeitimą, matome geras galimybes artėti vienos partijos atsiradimo link“, – sakė E.Masiulis.
A.Zuokas taip pat pasisako už liberalių partijų jungimąsi, bet teigė jokių iš anksto keliamų sąlygų nepriimsiąs.
A.Zuokas LiCS vadovavo nuo 2003 m.
LiCS Seime turi 8 atstovus.
