Nuomos neteisėtumą konstatavo įvairios valstybės įstaigos. Tačiau Vilniaus savivaldybė vis vien suformavo sklypą, o buvęs Vilniaus apskrities viršininkas Alfonsas Macaitis paskutinę darbo dieną leido registruoti tą sklypą nekilnojamojo turto registre. Dabar beliko menkas niekas. Seimas turi atimti šį ir dar kelis panašaus likimo sklypus iš Pilių rezervato teritorijos. Dokumentai valdančiosios daugumos rankoms pakelti jau parengti.
A.Zuokas tik labai trumpai sugeba apsimesti, kad jis apie šią istoriją nieko nežino. „Suformuluokit klausimą!“ – paliepia jis žurnalistei. Kai ši ir vėl kantriai klausia, ar teistam Seimo ir valdančiosios koalicijos nariui kas nors žinoma apie neteisėtai suformuoto rezervatinio sklypo istoriją, jis perklausia: „Ir kas iš to?“
Bendrovei BNA, kurios bendraturtis yra A.Zuokas, sklypas rezervate suformuotas paslapčia nuo Valstybinio pilių rezervato direkcijos. Audronė Kasperavičienė, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direktorė, vartydama A.Macaičio raštą, spėja, jog anksčiau išvardytiems asmenims įstatymai negalioja. Ji kreipėsi į teismą, kad šitie spendimai būtų panaikinti. Tačiau jėgos – labai nelygios.
Artūras Zuokas ima Gedimino kalno papėdę. Ne visą, bet tą dalį, kurią jam su verslo partneriais neteisėtai nuomojo Vilniaus savivaldybė.
Bemaž visos valdžios, išskyrus Rezervato direkciją, yra už A.Zuoką. Gintautas Paluckas, sostinės savivaldybės administracijos direktorius, netgi neigia, jog čia esama kokių nors abonentinių interesų. Jis tvirtina, kad savivaldybė sklypus rezervate suformavo net niekieno neprašyta. „Jokių prašymų oficialių nėra. Savivaldybė pati sprendžia apie tikslingumą formuoti sklypus“, – sako pareigūnas. Ir jis būtų teisus, jei ne vienas keblumas.
Valdovams – negalima, Zuokui – reikia
Visai neseniai, kai visuomenei buvo paskelbta, kad tame pačiame rezervate be detaliojo plano statomi Valdovų rūmai, A.Macaitis paaiškino, jog plano nereikia, nes rezervato negalima skaidyti sklypais. Esą tokie įstatymai. Tarp šito išaiškinimo ir A.Macaičio parašo ant sprendimo kaip atskirą sklypą registruoti A.Zuoko bendrovei išnuomotą sklypą tame pačiame rezervate – kelių savaičių skirtumas. Įstatymai per tą laiką nesikeitė.
Rimantas Bitinas, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas, laikosi pirmosios versijos. Tos, jog formuoti sklypų, juolab keisti jų paskirties – nevalia. Tačiau kad nors pirštą pajudintų!
„Girdėjau, kad Generalinei prokuratūrai yra pateiktas piliečių prašymas. Atsakys į jūsų klausimus“, – dėsto valdininkas.
Aurelija Stancikienė, kurią įstatymų pažeidėjams simpatizuojanti Seimo Procedūrų ir etikos komisija mėgina tramdyti pabarimais, dėl šio atvejo ketina kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Jai kyla įtarimų, kad A.Macaitis patarnavo A.Zuokui tik iš geros valios.
Mažiau klausimų dėl paties A.Zuoko motyvų, nors sklypo Gedimino kalno papėdėje byloje yra ir jo parašų. Tačiau labai tikėtina, kad Zuokas- verslininkas Zuoko-mero vis dėlto nepapirkinėjo, kai šiam valdant miestą buvo pasirašytos sklypo nuomos BNA grupei sutartys.
„Buvo ir yra sklypas, nes yra pastatai – posesija. Yra turtas. Šitoje vietoje aš nematau nieko blogo ir manau, kad tai teisinga“, – aiškina kazusą A.Zuokas, valdančiosios Seimo daugumos narys. Kai žurnalistė mėgina pasakyti, kad jis neteisus prieš įstatymą, A.Zuokas atrėžia: „Tai gerai, aš klystu, toliau kas dar. Prašau!“
„Jie sako, kad sklypus reikia formuoti“, – aiškiname sumanymo išdraskyti pilių rezervatą kritikui dr. Gediminui Vaitkevičiui, archeologui ir Lietuvos istorijos instituto Miestų tyrimo skyriaus vadovui. „Reikia? Na tai aš nežinau. Gal ant galvos kam nors pakakot sumanys, nes man taip reikia? – atkerta jis ir toliau mąsto taip: – Na tai, Dieve mano...“ – „Nusikaltimas?“ – „Taip“, – atsako žmogus, kuris tikėjosi surasti po tais nelemtais A.Zuoko teniso kortais viduramžišką Vilnių, tikrų miestietiškos lietuvių civilizacijos liekanų. Tačiau nevalia. Ten ne Lietuvos, o A.Zuoko ir jo nežinomų verslo partnerių „posesija“ – teniso aikštelių žvirgždas, tvorelės, kioskas. Na ir kas, kad po visu tuo – vis dar Lietuvos žemė. Lietuva prieš Abonentą turi mažai argumentų.
Štai G.Paluckas sako, kad kalbos apie nusikaltimą yra niekai. Savivaldybės Teisės departamentas viską išnagrinėjo. „Čia nėra jokio piktnaudžiavimo ar netgi, kaip jūs minit, Baudžiamojo kodekso kažkokių nuostatų pažeidimo... Manom, kad pasielgėm teisėtai“, – aiškina jaunasis valdininkas.
Dėl ko?
Smalsiajai visuomenės daliai belieka spėlioti, ką greta AMB „valdovo rūmų“ ketina suręsti Abonentas. „Manyčiau, jog tai – verslo projektas. Čia turėjo būti kažkokie apartamentai ar dar kažkas“, – dalijasi savo žiniomis apie ponų planus A.Kasperavičienė. Ji kalba apie dar vieną čia pat, prie A.Zuoko BNA grupės sklypo, suformuotą „posesiją“, kurioje yra Vilniaus legendinį baroką liudijusių statinių. „Liudijusių“, nes šiurkščiai remontuojant barokas buvo „pagerintas“ šiuolaikiniais sprendimais.
„Verslo projektai?“ – klausiame tikslindamiesi A.Kasperavičienės ir išgirstame abejonių nekeliantį: „Taip, taip!“ A.Zuokas to neginčija. „Nežinau, ką ten ketina statyti. Jei bus įrengtas viešbutis, tai labai gerai. Tik svarbiausia, kad sutvarkytų paveldo objektą, rastų jam tinkamą paskirtį, kad pastatas būtų išsaugotas“, – dėsto paminklosaugininkas A.Zuokas.
Tačiau po ta ramybės kauke turėtų būti šiek tiek nerimo, nes žurnalistai A.Zuoką užklupo kaip tik tuo metu, kai sklypų reikalą turi vainikuoti Seimas savo atskiru nutarimu. Savivaldybė, kurios vadžias iš „Tvarkos ir teisingumo“ ką tik perėmė Tėvynės sąjungos ir A.Zuoko liberalų koalicija su mažesniaisiais partneriais, yra suplanavusi kreiptis į Tėvynės sąjungos su A.Zuoku ir Arūnu Valinsku valdomą Seimą, kad šis išimtų iš pilių rezervato teritorijos A.Zuokui su kompanija suformuotus sklypus Gedimino pilies papėdėje.
Paklaustas, kaip balsuos pats, kai Seimas spręs dėl rezervato ribų, teistas Seimo narys atsako, jog į tą klausimą dar neįsigilinęs....
Čia nėra jokio piktnaudžiavimo ar netgi, kaip jūs minit, Baudžiamojo kodekso kažkokių nuostatų pažeidimo... Manom, kad pasielgėm teisėtai“, – aiškina jaunasis valdininkas.
Kultūros ministerijos klerkus dėl šitos padėties apėmę mišrūs jausmai. Viena vertus, tai, kas nutiko, lyg ir neteisėta. Kita vertus, tai nutiko, kai ministerijai vadovavo A.Zuoko partijos bičiulis Jonas Jučas. Gal todėl ministerija, atsakinga už visą kultūros paveldą, tą reikalą ėmė ir pražiopsojo?
Gintaras Džiovėnas, Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas, žino ir patvirtina, kad rezervato žemė tegali turėti vienintelę paskirtį – konservacinę. Kodėl ta paskirtis ėmė ir pakito? Už visą Lietuvos paveldą atsakingos institucijos klerkas, išgirdęs šį klausimą, markstosi it koks į saulę ištrauktas kurmis. „Tai nežinau. Mes nerengėm šitų planų. Su komisija nebuvo derinta. Aš manau, tikrai – ar teisminiu būdu, ar kokiu kitokiu – paskirtis konservacinė turi būti sugrąžinta“, – teoriškai svarsto pareigūnas.
10 hektarų – po riebiu brūkšniu
Mūsų žiniomis, Seimui tas reikalas turėtų būti suformuluotas tiesmukai – atpjauk A.Zuokui gabalą pilių rezervato ir dar atimk iš jo keliuką su upe, kad privažiavimas būtų laisvas ir patogus. Ne, Seimas balsuotų už nutarimą patikslinti pilių rezervato ribas, nes senais laikais brėžiniai buvo braižomi labai riebiu pieštuku, todėl po tuo dryžiu prapuolė keletas hektarų žemės, kurią dabar reikėtų iš naujo padalyti.
„Savivaldybė nori rezervato teritoriją skaidyti ir mažinti. Sumažėja daugiau kaip dešimčia hektarų. Net palei Vilnią taką išmeta“, – pasakoja politikų ir valdininkų primityvaus godumo pašiurpinta rezervato vadovė.
Tas takas daug ką paaiškina apie ponų planus. Viešbučiui reikia gero privažiavimo, o rezervatas taką palikęs pėstiesiems. Ponams reikia gatvės. Tikriausiai ne mažiau sraunios ir triukšmingos nei ta, nuo kurios bildesio jau trupa Šv. Onos sienos.
„Išsiaiškinkite savo norus ir poreikius!“ – palydi LNK „Paskutinės instancijos“ filmavimo grupę A.Zuokas. Kai pasiteiraujam apie visuomenės interesą, jis ironiškai perklausia: „O kas ta visuomenė? Gal jūs?“ Mes, pone Zuokai.
