Prieš rinkimus partija Vilniaus daugiabučiuose iškabino plakatus, kurie ragina rinkėjus dalyvauti apklausoje: „Kokiai rusų asmenybei ar reiškiniui statysime paminklą Vilniuje?“ Tarp siūlomų kandidatų – ne tik bardas Vladimiras Vysockis ar režisierius Sergejus Bodrovas, bet ir istorinės Rusijos asmenybės, kurios lietuviams pirmiausiai asocijuojasi su okupacija: XVII–XVIII a. Rusijos caras Petras I, XIX a. karvedys Michailas Kutuzovas. Taip pat žmonės gali balsuoti už matriošką, pristatomą kaip „rusų kultūros simbolis“, arba siūlyti savo kandidatą. Turbūt norėdama įkvėpti rinkėjų vaizduotę, partija plakatuose pasiūlė fotomontažą: matrioškos skulptūra Vilniuje, Rotušės aikštėje.
„Aš čia įžvelgiu tik politinės reklamos triuką, kuriuo siekiama sukelti diskusiją, aktualizuoti, susireikšminti ir, žinoma, iš to gauti tam tikrą dividendą – balsais ar dar kitaip“, – LRS iniciatyvą įvertino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas.
Pasak politiko, valstybės kaimynės siekia formuoti Lietuvos informacinę erdvę, o savo vaidmenį šioje srityje atlieka ir „tos organizacijos, kurios tapatinasi ne tiek su Lietuva ir jos istorija, o su kitos šalies istorija ir jos istorijos supratimu“.
Lietuvai nenusipelnė
„Pavyzdžiui, Petras I – Rusijai labai iškili asmenybė. Sakoma, kad jis Vilniuje krikštijo Hanibalą (poeto Aleksandro Puškino protėvį – aut. past.). Bet Lietuvai Petras I buvo svetimos šalies valdovas, kuris tuo metu kariavo su kita svetima šalimi Švedija ir tam buvo naudojama Lietuvos teritorija. Žmogus, kurio valdininkai papirkdavo tuometės Lenkijos ir Lietuvos valstybės Seimo narius. Tai yra ištirti faktai“, – pabrėžė A.Anušauskas.
Rusai didžiuojasi M.Kutuzovu, mat jis 1812 metais apgynė Rusijos imperiją nuo Napoleono. Tačiau Prancūzijos imperatoriaus pulkams įžengus į Lietuvą, čia buvo atkurta Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. „Rusija lietuviams buvo svetima valstybė, kuri užvaldė jų teritoriją“, – sakė žinomas istorikas ir nusistebėjo, kuo galėtų būti išskirtinis lietuvių santykis su matrioška.
„Visi pamiršo, kad Rotušės aikštėje matrioška jau stovėjo – tai buvo Vinco Kapsuko statula. Pakeli Kapsuko matriošką – randi Stalino matriošką. Pakeli Stalino matriošką – randi Lenino“, – komentavo A.Anušauskas.
Visi pamiršo, kad Rotušės aikštėje matrioška jau stovėjo – tai buvo Vinco Kapsuko statula. Pakeli Kapsuko matriošką – randi Stalino matriošką. Pakeli Stalino matriošką – randi Lenino, – komentavo A.Anušauskas.Parlamentaro nuomone, tinkamiausias receptas – ignoruoti panašias iniciatyvas. „Balsavimas yra kiekvieno apsisprendimas. Tačiau kai kurie politikai siekia sau balsų tokiais būdais, kurie su Lietuva neturi nieko bendra. Taigi kyla klausimas, kokiai valstybei iš tikrųjų ketina atstovauti šitie žmonės“, – konstatavo jis.
Įstatymo pažeidimas
„Aš, pavyzdžiui, gal irgi norėčiau Kremliaus aikštėje kokį nors paminklą pastatyti. Kuriam nors iš tų kunigaikščių, kurie kariavo su Maskva. Arba Vytautui Landsbergiui, kaip sugriovusiam Tarybų Sąjungą“, – ironizavo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas, vartydamas „15min“ jam atneštą LRS plakatą. Tačiau jis tikino, kad VRK partijos neturi už ką bausti. Esą komisijai svarbu, ar plakatai yra tinkamai pažymėti, apipavidalinti, bus tikrinama, ar jų gamyba apmokėta pagal įstatymus.
Tačiau LRS kreipimasis į rinkėjus užkliuvo Valstybinei kalbos inspekcijai, mat dalies sostinės daugiabučiuose kabančių partijos plakatų tekstai parašyti vien rusų kalba, be lietuviško vertimo. Tai yra Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimas. Pasak inspekcijos viršininko Donato Smalinsko, už tai partijai gresia 300–600 Lt bauda.
Skulptūra – ne Rotušės pašonėje
Vilniaus savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas kategoriškai neigė, kad Rotušės aikštėje galėtų atsirasti bet kuri LRS pasiūlyta nauja skulptūra. Esą sostinės senamiestyje yra jau anksčiau patvirtintos išskirtinės skulptūrų statymo vietos, o kiekvienas pasiūlymas nagrinėjamas individualiai. „Vienintelis Rotušės aikštės skulptūrinis akcentas – fontano viduryje numatyta galimybė pastatyti Vilniaus simbolį – šv.Kristoforą“, – sakė paveldosaugininkas. Anot jo, apskritai sunkiai įsivaizduojama, kad sostinėje galėtų būti įamžintos nevienareikšmiškai vertinamos kitų šalių istorinės asmenybės, nes tam nepritartų miesto taryba.
„Pirmiausiai, kad bet kokia skulptūra atsirastų, urėtų pritarti speciali miesto tarybos sudaryta komisija. Net ir atminimo lenta bet kaip negali atsirasti. Tai yra gana sudėtinga procedūra. Jeigu įamžinimo forma nepriimtina, miestiečių vardu kalba miesto taryba ir ji pasakys „ne“, – dėstė V.Karčiauskas.
Be to, specialistas pabrėžė, kad matrioškos – ne visų rusų, o tik Rusijos simbolis: „Tikrai ne visi Lietuvoje gyvenantys rusai turi matrioškų namuose, kaip skaičiau kažkokiame pranešime. Abejoju, kad Lietuvos rusai, ypač tie, kurie čia gyveno nuo XIII–XIV a., matrioškas būtų laikę savo simboliu. Tai yra kitų Rusijos regionų atradimas.“
Gynėsi nežinojęs apie vienkalbius plakatus
Paklaustas, kodėl Vilniuje reikia skulptūros LRS plakatuose minimiems asmenims, partijos pirmininkas Sergejus Dmitrijevas kalbėjo, monimentai reikalingi Lietuvoje gyvenantiems rusams.
Anot jo, tarp kandidatų tapti skulptūros prototipu yra ne tik „tų blogų rusų“. Vėliau jis pridūrė, kad „Petras I buvo ne toks jau blogas“.
„Kodėl ne? Mums dirbant miesto taryboje, Vilniaus savivadybė pastatė atminimo lentas Fiodorui Dostojevkui, Mstislavui Dobužinskiui. Nieko baisaus čia nėra. Mes irgi čia gyvename. Kodėl negalima pastatyti paminklų V.Vysockui, Andrejui Sacharovui?“ – klausė jis ir priminė, kad Niujorko Centriniame parke stūgso paminklas Jogailai.
Sostinės tarybos narys aiškino, kad LRS neplanuoja statyti paminklo būtinai Rotušės aikštėje, kaip demonstruojama plakate, – dėl vietos būtų tariamasi su savivaldybe.
Politikas taip pat tikino esąs nustebęs, kad sostinės daugiabučiuose kabo vien rusų kalba parašyti partijos plakatai: „Ten pagal įstatymą turi būti dvi kalbos.“ Jis dėkojo už informaciją ir žadėjo pasidomėti.
