Pagal siūlomas pataisas, tas, kas sugadino kultūros paveldo objektą, piešdamas užrašus, ženklus ar vaizdus, būtų baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Taip pat siūloma nustatyti, kad tas, kas sugadino svetimą turtą, piešdamas užrašus, ženklus ar vaizdus ant fasadų, transporto priemonių, viešųjų kelių ar gatvių įrengimų, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir būtų baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Šiuo metu už nelegalius piešinius, jei jie kvalifikuojami kaip tyčinis turto sugadinimas, nepadaręs nukentėjusiam didesnės žalos nei 130 litų, taikoma administracinė atsakomybė.
A.Ažubalis pataisas grindžia tuo, kad teisinės atsakomybės sugriežtinimas, kai kurių dabar administracinės teisės pažeidimais laikomų veikų perkvalifikavimas į baudžiamuosius nusižengimus, atvejų, kai yra padaroma žala kultūros paveldo objektams, išskyrimas, atliks prevencinę funkciją ir sumažins grafitų paplitimą bei jais padaromos žalos dydį.
Aiškinamajame rašte konservatorius teigia, kad projekto rengimą paskatino iš Lietuvos miestų savivaldybių gauta informacija apie grafiti paplitimą ir padaromos žalos dydį, o projektas buvo derintas su Policijos departamentu ir Kultūros paveldo departamentu.