„Mes kalbėjome atvirai, tiesiai ir sulaukėme labai gero įvertinimo už pastangas netgi tokiu sunkiu laiku kompensuoti žydų bendruomenei atitinkamą sumą pinigų. Ar tas tempas tenkina žydus, apie tai net nebuvo kalbos. Manau, Izraelis yra tokia solidi valstybė, kad tikrai nekalba apie datas, o kalba apie esminius politinius sprendimus, kuriuos priima viena ar kita valstybė. Todėl tikrai nekalbėjome nei apie datas, nei apie sumas. Bet pats Lietuvos žingsnis ir šios Vyriausybės pasiryžimas rudenį priimti ilgai lauktą kompensacijų įstatymą buvo labai nuoširdžiai pasveikintas“, – po susitikimo su Izraelio užsienio reikalų ministru Avigdoru Liebermanu sakė A.Ažubalis.
Lietuvos Vyriausybė nusprendė, kad žydų bendruomenei 2012–2023 m. būtų išmokėta 128 milijonų litų kompensacija už nacių ir sovietų režimų nusavintą religinių bendruomenių turtą.
Pinigais planuojama grąžinti 113 mln. litų, taip pat bus perduoti du pastatai – žydų muziejus Vilniaus Pylimo gatvėje bei istorinė žydų biblioteka sostinės Žemaitijos gatvėje. Dalį kompensacijos, kuri atiteks nuo sovietų ir nacių nukentėjusiems žydų tautybės asmenims, 3 mln. litų, numatoma išmokėti greičiau.
Kaip jau skelbta, šis įstatymo projektas buvo pateiktas parlamentui, bet atsiradus teisinių abejonių, Vyriausybė nusprendė jį nežymiai patikslinti. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius pabrėžė, kad nei suma, nei kompensacijos mokėjimo būdas ar terminai nesikeičia, tikslinamos tik formuluotės.
Kol Izraelio užsienio reikalų ministras A.Liebermanas priekaištų Lietuvai dėl kompensacijos už nusavintą žydų bendruomenių turtą neturėjo, Lietuvoje veikiančios žydų organizacijos Vyriausybės siūlymus šių metų balandį vertino skirtingai. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky sakė, kad džiaugiasi, jog Vyriausybė ima spręsti klausimą, tuo metu Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Moiša Barakas pareiškė, kad „projektas yra gėdingas“.
Kaip prieš kurį laiką jau rašė naujienų agentūra BNS, Teisingumo ministerijos parengtame projekte nurodoma, kad įstatymo priėmimas neribos Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo nuostatų taikymo. Projekte numatoma ir tai, kad už visą minėtą turtą būtų mokama įstatymu nustatyto dydžio piniginė kompensacija Vyriausybės paskirtam fondui, suderinus jį su suinteresuotomis organizacijomis.
Vyriausybė tikėjosi, kad diskusijos dėl įstatymo Seime prasidės praėjusių metų rugsėjį, tačiau procesas užtruko teisininkams suabejojus, ar įstatymo projektas atitinka Konstituciją.
Numatoma kompensacija sudaro apie 30 proc. žydų bendruomenių turėto nekilnojamojo turto, „kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų“, vertės, teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Ministerija pabrėžia, kad įstatymo priėmimas nereikštų, kad Lietuva prisiima teisinę ar politinę atsakomybę už okupacijų padarytą žalą.
Aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto priėmimo galima neigiama pasekmė – tikėtinas laikinas antisemitizmo paaštrėjimas.
Kita vertus, priėmus projektą, anot rengėjų, būtų pademonstruota gera valia atkuriant istorinį teisingumą, pagerinti lietuvių ir žydų tautų santykiai, taip pat išreikšta pagarba žmogaus teisėms bei įsipareigojimams, prisiimtiems prieš pasaulio žydų bendruomenę ir tarptautines organizacijas, atitinkamo nekilnojamojo turto perdavimas suteiktų Lietuvai politiškai tvirtesnes pozicijas derantis su Rusija dėl totalitarinio režimo padarytos žalos atlyginimo.
