Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 06 06

Abejones skiepais skleidžia prisidengdami mokslininko L.Pasteuro vardu

Abejonėms skiepijimo nauda sustiprinti pasitelktas net mikrobiologijos ir imunologijos pradininkas Louisas Pasteuras. Internete dalijamasi sąmokslo teorija, esą jo sukurta infekcinių ligų teorija yra klaidinga ir suklastota, o vakcinavimas lyginamas su genocidu. Tai nėra tiesa – nepaisant ne visai etiškų prancūzų mokslininko darbo metodų, jo atradimai ir pasiekimai buvo didelis žingsnis į priekį. Be to, imunizacija ne naikina, o padeda išsaugoti milijonus gyvybių kasmet.
Masinė vakcinacija Lentvaryje
Masinė vakcinacija Lentvaryje / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Gąsdina DNR pakeitimu

Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše teigiama, esą vakcinacijos idėja remiasi klaidinga infekcinių ligų teorija, kurią pateikė L.Pasteuras, ji esanti apgaulinga ir neturi nieko bendra su imunizacija.

„Ši teorija buvo visiškai suklastota, apie tai rašė Louisas Pasteuras dienoraščiuose, kuriuos 1993 m. išleido profesorius Gerardas Gysonas. Jis angliškai išleido knygą „Slaptasis Louis Pasteur mokslas“, iš kurios tapo žinoma, kiek Pasteuras klastojo savo eksperimentus“, – aiškina moteris.

Toliau ji tvirtina, kad vakcinos „yra priemonė sunaikinti sveikatą“, tai esą patvirtina komplikacijos. Dar daugiau – „Facebook“ vartotoja aiškina, kad vakcinų nuo COVID-19 kūrimas yra apgaulingas, „slepiant informaciją apie aplinkybes, keliančias grėsmę žmogaus gyvybei ir sveikatai“, ir tolygus sunkiam nusikaltimui. Čia pat minimi Baudžiamojo kodekso 99 ir 129 straipsniai, kuriuose kalbama apie genocidą ir nužudymą.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Įraše aiškinama, esą Louiso Pasteuro sukurta infekcinių ligų teorija suklastota
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Įraše aiškinama, esą Louiso Pasteuro sukurta infekcinių ligų teorija suklastota

Moteris cituoja JAV Maisto ir vaistų agentūros (FDA) dokumentą, kuriame teigiama, esą, Ligų kontrolės ir prevencijos centrui (CDC) neturint išskirto viruso, testai jam nustatyti buvo sukurti panaudojant turimus RNR mėginius. Tačiau šis dokumentas buvo parengtas 2020 m. sausio viduryje, kai koronavirusas tik ėmė plisti po pasaulį. Pirmieji užsikrėtimo juo atvejai JAV buvo nustatyti tik po poros mėnesių.

„Neįmanoma sukurti vakcinos, susijusios su neegzistuojančiu patogenu“, – teigiama įraše. Toliau aiškinama, esą vakcinos gali būti laikomos genetiniu ir biologiniu ginklu, o masinė vakcinacija turi nusikalstamos veikos požymių,

„Siūlomos vakcinos yra „vektorinės“ vakcinos ir susijusios su žmogaus genomo veikimu. Kadangi vektorinės vakcinos yra genetinio redagavimo priemonė, kurios pasekmės šiuo atveju nėra žinomos, tai iš esmės nėra vakcinos.“

Adenoviruso vektoriaus vakcinos, apie kurias čia kalbama, yra sukurtoji kompanijų „AstraZeneca“ kartu su Oxford universitetu, „Janssen“, taip pat – rusiškai „Sputnik V“. Šis virusas gali sukelti įvairius simptomus, įskaitant ir paprasto peršalimo ar gripo.

Pavyzdžiui, „Vaxzevria“ vakcinai, kurią sukūrė „AstraZeneca“ kartu su Oxford universiteto mokslininkais, panaudotas modifikuotas šimpanzės adenovirusas, vadinamas ChAdOx1. Į jį buvo įterptas koronaviruso spyglio baltymą koduojantis genas.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Įraše keliamos abejonės dėl vakcinavimo teisėtumo
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Įraše keliamos abejonės dėl vakcinavimo teisėtumo

Šis genas su vakcina perkeliamas į žmogaus organizmą ir patenka į ląsteles. Adenovirusas įterpia savo DNR į ląstelės branduolį. Tačiau jis nėra aktyvus ir negali daugintis. Ląstelė tik „nuskaito“ koronaviruso spyglio baltymo geną ir nukopijuoja į molekulę, vadinamą informacine RNR. Ši palieka branduolį, jos seką nuskaito ląstelės molekulės ir prasideda smaigalio baltymo gamyba. DNR šio proceso metu nepasikeičia.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Įraše reikalaujama pripažinti vakcinavimą nusikaltimu
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Įraše reikalaujama pripažinti vakcinavimą nusikaltimu

Įrašo pabaigoje reikalaujama pripažinti vakcinavimą nusikalstama veika, jį uždrausti kaip imunizacijos priemonę, bet kokia forma ir bet kokiu pretekstu, taip pat uždrausti skleisti informaciją apie koronaviruso infekcijos buvimą, bet kokią informaciją apie tai laikyti pagalba užsienio valstybei, organizacijai ar asmeniui prieš Lietuvos Respubliką ir jos piliečių saugumą (kitaip tariant, Baudžiamajame kodekse apibrėžta išdavyste.

PSO: vakcinos yra geriausia investicija į sveikatą

Be minėtų, įraše esama ir daugiau klaidinančių teiginių, pavyzdžiui, kad masinis skiepijimas yra nusikaltimas. Tik vakcinuojant galima visiškai sustabdyti viruso plitimą. Tai patvirtina raupų ir dviejų iš trijų skirtingų poliomielito viruso pavyzdžiai.

Nors COVID-19 nėra didžiausiu mirštamumu pasižyminti liga, ji yra itin užkrečiama, yra pavojinga vyresnio amžiaus, gretutinių ligų ar silpnesnį imunitetą turintiems žmonėms, neretai gali baigtis mirtimi. Net pasveikę žmonės ilgai jaučia įvairius liekamuosius reiškinius.

Statistika rodo, kad per pusantrų metų buvo nustatyta 173 mln. užsikrėtimų SARS-CoV-2 atvejų, daugiau nei 3,7 mln. žmonių mirė. Aktyviai skiepijančių šalių, pavyzdžiui, Izraelio pavyzdys rodo, kad, paskiepijus didelę dalį visuomenės, naujų užsikrėtimų ir mirčių nuo COVID-19 skaičių galima sumažinti iki minimumo.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) imunizaciją vadina pasauline sveikatos ir išsivystymo sėkmės istorija, kuri kasmet padeda išsaugoti milijonus gyvybių. Skiepai stiprina organizmo gebėjimą saugotis nuo ligos ir sumažina riziką užsikrėsti.

123RF.com nuotr./Skiepai nuo erkinio encefalito
123RF.com nuotr./Skiepai nuo erkinio encefalito

Jau sukurtos vakcinos, saugančios nuo daugiau nei 20 gyvybei pavojingų ligų, leidžiančių žmonėms ne tik nesusirgti, bet ir gyventi ilgiau. Jos neleidžia difterijai, stabligei, kokliušui, gripui, tymams ir panašioms ligoms nusinešti 2-3 mln. gyvybių per metus.

„Imunizacija yra esminis pirminės sveikatos apsaugos komponentas ir neginčijama žmogaus teisė, – tvirtina PSO. – Kartu tai yra viena geriausių investicijų į sveikatą, kurią galima nusipirkti už pinigus.“

Abejonių kėlė darbo metodai, ne rezultatai

Įraše minima 1993 m. profesoriaus Gerardo Gysono išleista knyga „Slaptasis Louis Pasteur mokslas“ (angl. The Private Science of Louis Pasteur) iš tiesų egzistuoja, tik ji pasirodė pora metų vėliau ir jos autorius – Geraldas L. Geisonas.

Mokslininko biografijoje aptariamos kai kurios paslaptys, supusios jo darbą laboratorijoje. G.Geisonas naudoja L.Pasteuro laboratorijos užrašus, kurie tik neseniai tapo prieinami ir kurie atskleidė kai kuriuos ne pačius šviesiausius jo darbo užkulisius.

Analizuodamas L.Pasteuro pasiekimus, autorius kėlė ir etinius klausimus. Pavyzdžiui, atskleidė vakcinos nuo juodligės trūkumus, išryškėjusius jos kūrimo pradžioje, ir kad siekdamas išvengti gėdos mokslininkas slapta pasinaudojo konkuruojančio kolegos išvadomis.

L.Pasteuras esą taip skubėjo rasti priemonę nuo pasiutligės, kad, per anksti ėmęs taikyti savo sukurtą gydymą gyvūnų apkandžiotiems žmonėms, sukėlė jiems grėsmę.

Nepaisant šių pavyzdžių, kurie leidžia abejoti dėl mikrobiologo ir chemiko tyrimo metodų bei etikos, įvairūs L.Pasteuro darbai leidžia laikyti jį mikrobiologijos ir imunologijos pradininku.

Atvira fermentacija
Atvira fermentacija

Prancūzų mokslininkas atrado fermentacijos ir daugelio žmogaus ligų šaltinį. Jo darbai apie kristalų sandarą ir poliarizaciją padėjo pagrindus stereochemijai. L.Pasteuro vardas puikiai žinomas dėl jo išrastos ir vėliau jo garbei pavadintos pasterizacijos technologijos.

G.Geisonas savo knygoje negailėjo kritikos mokslininkui, bet dalis jos neturėjo mokslinio pagrindo, taip pat buvo paremta klaidingomis interpretacijomis ir neparemta įrodymais. Be to, knygoje esama nemažai netikslumų.

Nepaisant to, kad autorius atskleidė kai kuriuos neetiškus ir pavojingus darbo metodus, pati infekcinių ligų teorija, kurią sukūrė L.Pasteuras, neneigiama ir nevadinama apgaulinga ar suklastota. Tad minėtame „Facebook“ įraše keliamos klaidingos prielaidos.

Jei kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?