„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2018 06 18 /11:16

Abiturientus maloniai nustebino istorijos egzaminas: pagaliau bent vienas, kuris nebuvo sunkus

Pirmadienį istorijos valstybinį brandos egzaminą laikiusiems abiturientams jis pasirodė gana nesunkus, ypač palyginti su anksčiau buvusiais kitų dalykų egzaminais. Vilniuje, Vytauto Didžiojo gimnazijoje egzaminą laikę abiturientai po jo atrodė ramūs ir sakė tikėjęsi, kad bus blogiau. Daugelis pabrėžė, kad užduotys nebuvo labai lengvos, bet netikėtumų taip pat nebuvo, ir tie, kurie ruošėsi ir mokėsi, į egzamino klausimus atsakė gerai.
Valstybinis istorijos egzaminas
Valstybinis istorijos egzaminas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Buvo klausimų apie Konstituciją ir tarpukarį

Maždaug po pusantros valandos egzamino patalpas Vilniuje, Vytauto Didžiojo gimnazijoje, palikęs Dominykas sakė, kad klausimai buvo maždaug tokie, kokių tikėjosi.

„Istorijos egzaminas nebuvo sunkus. Keista, nes kiti egzaminai, kurie šiais metais buvo, ypač matematikos, buvo nežmoniškai sunkūs. Tai buvau maloniai nudžiugintas, kad bent jau istorijos nebuvo per sunkus“, – sakė Dominykas.

Anot jo, tarp egzamino užduočių vyravo didieji pasaulio atradimai, Antrasis pasaulinis karas, buvo nemažai klausimų iš Lietuvos Konstitucijos ir tarpukario situacijos Lietuvoje.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Valstybinis istorijos egzaminas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Valstybinis istorijos egzaminas

Netrukus po Dominyko egzamino patalpas palikusi Marija taip pat teigė, kad egzaminas nebuvo sunkus. Tiesa, lengvu mergina egzamino pavadinti taip pat sakė negalinti: anot jos, sunkumas buvo vidutiniškas.

„Nebuvo labai sunku, kadangi daug kartų sprendžiau visokius bandomuosius egzaminus. Nebuvo nieko, ko nesitikėjau“, – sakė ji.

Pasak Marijos, daug klausimų buvo apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Antrąjį pasaulinį karą.

Po egzamino akmuo nusirito nuo širdies

Netrukus po Marijos iš gimnazijos, kurioje laikė egzaminą, išėjusi Augustina taip pat buvo nusiteikusi gerai ir tvirtino, kad užduotys buvo gana elementarios, o pats egzaminas – vienas iš lengvesnių.

„Lengviau, negu tikėjausi buvo. Nes buvo gana elementarios užduotys, daug ką galima buvo suprasti iš šaltinių ir šiaip buvo užduotys apie Hitlerį, Staliną, pasaulinius atradimus. Manau, kad tai yra pakankamai elementaru“, – sakė Augustina.

Po kelių minučių iš egzamino patalpų išėjęs dar vienas moksleivis Artiomas sakė, kad, jo nuomone, egzaminui buvo įmanoma pasiruošti ir viską išmokti per dvi dienas.

„Sakyčiau, kad nei per sunkus, nei per lengvas. Kaip tik tokio sudėtingumo, kokio reikia“, – apie užduočių sunkumą sakė Artiomas.

Jokių ypatingai moksleivį nustebinusių užduočių egzamine nebuvo. Tiesa, Artiomas sakė tikėjęsis, kad bus užduočių, susijusių su Lietuvos šimtmečiu.

„Kaip akmuo nuo širdies nusirito. Visai geras jausmas“, – savo nuotaiką apibūdino Artiomas.

Praėjus maždaug dviem valandoms nuo egzamino pradžios, moksleiviai pradėjo palikti egzamino patalpas ir grupelėmis. Iš jų šypsenų ir pokalbių buvo galima suprasti, kad daugumos nuotaika panaši: nemalonių staigmenų nebuvo, egzaminas pasisekė neblogai, o kadangi tai daugeliui buvo paskutinis egzaminas, papildomą džiaugsmą suteikė ir pagaliau prasidėjusi vasara.

Sesija daugeliui jau baigėsi

Šių metų valstybinė brandos egzaminų sesija baigsis birželio 22 d. Tiesa, daugeliui moksleivių sesija jau baigėsi: liko geografijos ir chemijos egzaminai, kuriuos laiko nedidelė dalis abiturientų.

Valstybinį istorijos brandos egzaminą pasirinko laikyti 10 021 moksleivis, pranešė Nacionalinis egzaminų centras (NEC). Šis egzaminas bus vykdomas šimtas dešimtyje Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtų centrų. Egzamino trukmė – 3 val. (180 min.).

Egzamino užduotyje buvo klausimų iš Lietuvos ir pasaulio istorijos Viduriniaisiais, Naujaisiais amžiais ir iš Naujausiosios istorijos. Užduotyje buvo po 40 proc. užduočių, kurios tikrina mokinių žinias, supratimą ir žinių taikymą, 20 proc. užduočių tikrins aukštesnius mokinių mąstymo gebėjimus.

Egzamino užduotis susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais. Pateikiami keturi pasirenkamieji atsakymai, iš kurių vienas yra teisingas. Teisingas atsakymas į klausimą su pasirenkamuoju atsakymu vertinamas 1 tašku.

Antrąją dalį sudaro atviro tipo klausimai pagal pateiktus istorijos šaltinius (rašytinius, vaizdinius šaltinius, istorikų tekstus, istorinius žemėlapius, istorinę statistiką ir kt.). Atviro tipo klausimai gali būti trumpi ir struktūruoto atsakymo, reikalaujantys kelių skirtingų informacijos naudojimo (informacijos radimo, palyginimo, analizės, apibendrinimo) etapų užrašymo. Kiek taškų skiriama už teisingą atsakymą į atviro tipo klausimą, nurodoma prie kiekvieno klausimo.

Maksimalus taškų skaičius už teisingai atliktą egzamino užduotį yra 100. Už pirmąją egzamino dalį galima surinkti 20–30 proc. taškų, už antrąją – 70–80 proc. Ne mažiau kaip 40 proc. istorijos egzamino užduočių susijusios su žiniomis ir gebėjimais, įgyjamais mokantis istorijos pagal bendrojo kurso programą.

Preliminari egzamino išlaikymo riba sudaro 40 proc. egzamino užduoties bendrojo kurso klausimų taškų sumos. Egzamine ji būtų 16 taškų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs