Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas prasidėjo pirmadienį, 9 valandą, ir truko iki 13 val.
Po nelietuviškos mokyklos – sunku
Po egzamino šalia Vilniaus Žvėryno gimnazijos kalbinti abiturientai iš skirtingų sostinės mokyklų pasakojo, kokias temas rinkosi ir kodėl. Pasirodo, kad literatūriniai rašiniai kai kuriems, baigusiems mokyklas ne lietuvių dėstomąja kalba, vis dar yra sunkiai įkandamas riešutas.
Arnoldas iš J.I.Kraševskio gimnazijos, kurioje dėstomoji kalba yra lenkų, sakė rinkęsis samprotavimo rašinį apie žmogaus savivertę: „Literatūrinio rašinio mes mokykloje nesimokėme. Ši tema man buvo artimesnė, be to, antrojoje temoje reikėjo remtis K.Donelaičio „Metais“, o aš jų neskaičiau.“
Literatūrinio rašinio mes mokykloje nesimokėme.
Jo bendramokslė Agnė sakė irgi rinkusis tą pačią temą, nes ji buvusi „artima ir lengva tema“.
„Turėjau daug ką šia tema pasakyti. O nesirinkau literatūrinio, nes jų nerašėme, – sakė Agnė, pabrėždama, kad kompiuteriu, nors buvo galima, nesinaudojo. – Gal labiau naudinga tiems, kurie rėmėsi poezija, jeigu norėtų cituoti. O kadangi rėmiausi romanais, tai nelabai man jau padėtų.“
Kamilė Marija pasakojo pasirinkusi literatūrinį rašinį „Moters paveikslas literatūroje“, rėmėsi V.Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“, J.Kunčino biografija, F.Kafkos „Metamorfoze“ ir Šatrijos Ragana.
Paklausta, ar 12 metų mokyklos suole užtenka tinkamai pasiruošti lietuvių kalbos egzaminui, mergina šyptelėjo: „Nelabai. Aš lenkiškoj mokykloj, tai truputėlį sunkoka.“
Temos nenuvylė
Anastasija sakė irgi pasirinkusi literatūrinį rašinį apie moters paveikslą literatūroje.
„Manau, kad pasisekė neblogai. Ne taip sunku buvo, kaip įsivaizdavau. Nenusivyliau pamačiusi temas. Manau, kad literatūrinį rašinį rašau geriau. O dėl autorių, tai man labai patinka V.Mykolaitis-Putinas, prieš egzaminą dar pasikartojau Šatrijos Raganą ir taip pasisekė, kad iš šitų autorių rašiau“, – kalbėjo Anastasija.
Manau, kad pasisekė neblogai. Ne taip sunku buvo, kaip įsivaizdavau. Nenusivyliau pamačiusi temas.
Martynas pasakojo rašęs samprotavimo rašinį apie žmogaus savivertę, rėmėsi taip pat V.Mykolaičiu-Putinu ir J.Savickiu: „Sekėsi tikrai gerai, temos lengvesnės nei ankstesniais metais. Šitai abiturientų laidai labai pasisiekė.“
Jis teigė naudojęsis kompiuteriu, nes, kaip sakė, „reikia išnaudoti visas priemones“, tad tikslinosi kūrinių citatas, jas rinkosi ilgesnes, „kad daugiau žodžių išeitų“.
Temos ir autoriai
Laikiusieji valstybinį brandos egzaminą iš samprotavimo rašinio užduočių galėjo rinktis temą „Nuo ko priklauso asmens savivertė?“ ir kaip rekomenduotinus pasirinkti autorius Balį Sruogą, Jurgį Kunčiną, arba temą „Ar žemdirbiškoji kultūra aktuali šiuolaikiniam žmogui?“, kuriai rekomenduota pasirinkti šiuos autorius: Kristijonas Donelaitis, Marius Katiliškis.
Nusprendusieji rinktis literatūrinį rašinį galėjo imtis temos „Moters vaizdavimas literatūros kūriniuose“ arba „Visuomenės tobulinimo siekiai literatūroje“. Rekomenduoti pirmosios temos autoriai – Šatrijos Ragana, Antanas Škėma. Antrajai temai rekomenduoti autoriai – Martynas Mažvydas, Marius Ivaškevičius.
Sekėsi tikrai gerai, temos lengvesnės nei ankstesniais metais. Šitai abiturientų laidai labai pasisiekė.
Abiturientams, laikiusiems mokyklinį brandos egzaminą, buvo pasiūlytos šios samprotavimo rašinio temos: „Kada prireikia drąsos?“ (rekomenduojami autoriai Jurgis Savickis, Bronius Krivickas) ir „Kuo žmogui svarbi šeima?“ (rekomenduojami pasirinkti autoriai – Juozas Tumas-Vaižgantas, Juozas Aputis).
Iš literatūrinio rašinio užduočių kandidatai galėjo rinktis iš šių dviejų temų: „Seno žmogaus vaizdavimas lietuvių literatūroje“ ir „Svajonės reikšmė literatūroje“ bei remtis Jonu Biliūnu, Vincu Krėve (pirmoji tema), Maironiu, Mariumi Katiliškiu (antroji tema) kaip rekomenduojamais autoriais.
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, šiemet laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą rinkosi 17,3 tūkst., mokyklinį – beveik 8,8 tūkst. jaunuolių.
Per šį egzaminą kandidatai galėjo naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje, atjungtame nuo interneto tinklo. Iš viso per egzaminą kompiuteriu buvo galima naudotis 20 minučių, o iki jo pabaigos likus pusantros valandos, kompiuteriu buvo leidžiama naudotis tik 10 minučių, jei laukia kiti mokiniai.
-
Brandos egzaminus laikys 27,5 tūkst. moksleivių. Kokie egzaminai populiariausi šiemet ir ką svarbu žinoti?
-
Šie kūriniai yra lietuvių kalbos 12 klasės programoje. Ar žinote jų autorius?
-
Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu prasidėjo brandos egzaminų sesija
-
NŠA vadovė: informacija, jog išplito valstybinio egzamino temos – melaginga
Temų nutekėjimą neigia
LRT.lt pirmadienį pranešė, kad socialiniuose tinkluose išplito tariamos egzamino temos, kuriose nurodyta, jog žinių patikrinime reikės rašyti apie aukojimąsi, žmogaus tobulėjimą, susivienijimą literatūroje bei augalų motyvus.
Tačiau NŠA direktorė Rasa Krasauskienė surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad ši informacija, jog savaitgalį socialiniuose tinkluose pasirodė pirmadienį abiturientų laikomo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino temos, buvo melaginga.
„Taip, tokią informaciją gavome, ji buvo labai operatyviai patikrinta ir įsitikinus, kad informacija yra melaginga buvo pranešta policijai, kuri ėmėsi veiksmų“, – žurnalistams kalbėjo ji.
Norint gauti brandos atestatą reikia išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą.
Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.
