Į Švediją nespėja
„Esu nusivylusi tokia nelanksčia Lietuvos švietimo politika, tiesiog užkertamas kelias moksleiviams studijuoti prestižiniuose Švedijos universitetuose“, – teigia vilnietė Ugnė, norėjusi stoti į universitetą Švedijoje, tačiau netekusi tokios galimybės dėl per vėlai gautų egzaminų rezultatų.
Dažnas kalbintas abiturientas, norintis studijuoti Švedijos universitetuose, skundžiasi, jog Lietuvos brandos egzaminų organizavimo politika nelanksti, egzaminai organizuojami per vėlai, o gavus jų rezultatus, įstoti į norimą minėtos šalies aukštąją mokyklą būna jau per vėlu.
Moksleivius stojimo į užsienio aukštąsias mokyklas klausimais konsultuojančių organizacijų „Kastu International“ vadovas Arturas Jefimovas bei „Kalba“ įkūrėjas ir vadovas Rytis Jurkėnas sako, jog su šia problema kasmet susiduria apie 200 moksleivių, norinčių studijuoti Švedijoje.
-
Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu prasidėjo brandos egzaminų sesija
-
NŠA vadovė: informacija, jog išplito valstybinio egzamino temos – melaginga
-
Abiturientai po pirmo egzamino: nebuvo sunku, bet 12 metų mokykloje nelabai užtenka pasiruošti
-
Po lietuvių kalbos ir literatūros egzamino: kokias rašinių temas šiemet pasiūlyta rinktis abiturientams
-
Ekspertų verdiktas po lietuvių kalbos egzamino: mokyklinė humanitarika Lietuvoje yra žemo lygio
Valstybinius brandos egzaminus organizuojančios Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė Rūta Krasauskienė sako, kad problema agentūrai žinoma, tačiau derinant egzaminų sesijos datą visų pirma atsižvelgiama į Lietuvos aukštųjų mokyklų interesus.
Sunku išvykti studijuoti
„Galimybę studijuoti Švedijoje dabar turi tik baigusieji mokyklą prieš metus arba turintys Tarptautinio bakalaureato diplomą“, – sako A.Jefimovas.
Pasak jo, kantriausieji moksleiviai laukia vienerius metus, tačiau dažniausiai abiturientai, norėję studijuoti Švedijoje, renkasi kitų šalių aukštąsias mokyklas.
„Kastu International“ studijų užsienyje koordinatorė Deima Ražinskaitė teigia, kad susidomėjimas Švedijos aukštosiomis mokyklomis didelis ir būtų dar didesnis, jei įstoti ten būtų galima lengviau. Studentus Švedija vilioja aukšta mokslo kokybe bei plačiai išvystytu anglų kalbos vartojimu.
Egzaminas – 5 dienomis vėliau nei pernai
Pernai pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo tradiciškai birželio 1 dieną, šiemet ji startavo net 5 dienomis vėliau. Paklausta, kodėl nutarta pavėlinti egzaminų sesiją, R.Krasauskienė paaiškino, jog ugdymo procesas dvyliktokams yra prailgintas penkiomis dienomis, todėl ir brandos egzaminai prasideda vėliau.
A.Jefimovas kritikuoja tokią švietimo politiką: „Šiuo metu Lietuva yra viena iš vėliausiai mokyklos baigimo dokumentus išduodančių šalių. Švedija, Vokietija ir kitos šalys tą padaro greičiau, jau birželio mėnesio gale išduoda mokyklos baigimo dokumentus, reikalingus stojimams“.
Anot jo, egzaminų sesiją paankstinus, būsimiems studentams atsivertų daugiau užsienio šalių.
„Paankstinus terminus, Lietuvos moksleiviams, kurie norėtų studijuoti užsienyje, atsivertų daugiau galimybių, jie galėtų rinktis iš daugiau variantų, nes dabar tiesiog kai kurios šalys Lietuvos moksleiviams yra nepasiekiamos“, – pabrėžė „Kastu International“ vadovas.
Šiuo metu Lietuva yra viena iš vėliausiai mokyklos baigimo dokumentus išduodančių šalių.
Skaitmeniniai atestatai turėtų padėti
NŠA vadovė R.Krasauskienė tikina, kad nors šiemet pagrindinė VBE sesija pavėlinta, vis dėlto abiturientai, ketinantys stoti į užsienio aukštąsias mokyklas nepraloš, nes nuo šių metų abiturientai gaus nebe popierinius, o elektroninius gimnazijos baigimo pažymėjimus.
„Skaitmeniniai brandos atestatai pagreitins procesus ir sutaupys laiko jaunuoliams, planuojantiems stoti į užsienio universitetus“, – dėstė NŠA direktorė.
Šiemet pagrindinė egzaminų sesija prasidėjo birželio 5-ąją lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu ir baigsis birželio 27-ąją muzikologijos egzaminu, o egzaminų rezultatai moksleivius turėtų pasiekti liepos antroje pusėje.
