Kainų augimą supranta
Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos abiturientė Justė pasakoja, kad savo išleistuves praleis – šios šventės per daug nesureikšminanti mergina važiuos į sportinę stovyklą. Abiturientė prisimena, kad jos mokyklos dvyliktokams už oficialią dalį reikėjo sumokėti po 15 eurų, o neoficialią – 85 eurus. Už kiekvieną papildomą žmogų abiturientas turi sumokėti dar po 50 eurų. Taigi, norint į neoficialią šventės dalį atsivesti ir savo tėvus, šeimai vien už dalyvavimą išleistuvių vakarėlyje reikės sumokėti beveik 200 eurų.
Justė įsitikinusi, kad kaina kiekvienoje mokykloje yra skirtinga – mažesniuose Lietuvos miesteliuose, pasak jos, turbūt ne kiekvienas sutiktų tiek mokėti už mokyklos baigimo renginius. Paklausta, ar nebuvo besiskundžiančių mieste, mergina sako, kad tokių moksleivių atsirado, tačiau galiausiai visi priėjo prie išvados, kad pigesnės šventės nenori.
„Supratome, kad į tą kainą įeina maistas, patalpų nuoma, garso ir šviesų aparatūra, didžėjus ir grupė. Žinant, kokios kainos dabar visur vyrauja, tai viskas normalu, tik gal kiek per didelė suma susidaro už papildomus žmones“, – svarsto dvyliktokė.
Nors Justė pasirinko neiti į savo išleistuves, ji šiai progai iš anksto jau buvo nusipirkusi suknelę. Ją rinkosi tokią, kad rūbas tarnautų ir ateities šventėms.
„Aš asmeniškai buvau nusprendusi neleisti labai daug pinigų drabužiams. Jie man kainavo 60 eurų, tačiau rinkausi tokius, kad jie būtų ne vienam kartui. Į batus buvau pasiruošusi investuoti iki 100 eurų, nes man atrodo, kad tai svarbu ne tik dėl grožio, bet ir dėl patogumo“, – sakė Simono Daukanto gimnazijos abiturientė.
Justė sako žinanti ne vieną merginą, kuri nuomojasi suknelę išleistuvėms specialiose parduotuvėse, ir vien savo įvaizdžiui nepagaili 80–100 eurų. Jos pažįstami vaikinai, pasak abiturientės, aprangai dėmesio skiria mažiau, daugumai užtenka anksčiau dėvėtų kostiumų. Tačiau tie, kurie pirko naujus drabužius, jiems skyrė iki 250 eurų.
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientas Mantas pasakoja, kad išleistuvėms pradėjo ruoštis prieš dvi savaites. Jo teigimu, renginiams bei drabužiams išleido apie 150 eurų. Mantas sako, kad jų mokykloje nebereikėjo rūpintis jokiais kitais pirkiniais – gėlėmis ir dovanomis pasirūpino pati mokykla.
„Už pačią išleistuvių oficialią dalį reikėjo mokėti 20 eurų. Planavau nupirkti gėlių mokytojams, bet man pasakė, kad viskas jau paruošta“, – kalba Mantas.
Nuo didžėjų iki aukų bažnyčiai
Mažesnių miestų mokyklų abiturientai tikina į išleistuvių šventę žiūrintys pakankamai ramiai, jiems svarbu ne tik įsimintinai praleisti dieną, bet ir nepermokėti.
Veisiejų Sigito Gedos gimnaziją netrukus baigsianti Milda pasakoja, kad apie būsimas išlaidas ir savo įvaizdį pradėjo galvoti likus kiek mažiau nei mėnesiui iki didžiosios šventės. Ji sako, kad sunkiausia pasiruošimo dalis buvo rasti drabužius, kurie ir tiktų, ir stipriai nenuskriaustų piniginės.
„Suknelės reikėjo ieškoti ne vieną dieną ir ne viename mieste. Ieškojau drabužių Vilniuje ir Lenkijoje, kadangi esu aukšta ir liekna, rasti patinkančią suknelę už prieinamą kainą yra sudėtinga. Taip pat yra ir su avalyne“, – kalba Milda.
Abiturientė sako, kad jų gimnazijos dvyliktokai už oficialią ir neoficialią šventės dalis sumokėjo po 30 eurų. Pasak Mildos, jei moksleivis į vakarėlį nori pasikviesti ir savo tėvus, už kiekvieną papildomą žmogų jam dar reikia sumokėti po 20 eurų. Abiturientė skaičiuoja, kad kol kas išleistuvėms išleido maždaug 100 eurų, tačiau prieš pat šventę jos dar laukia grožio procedūros – makiažas, šukuosena bei manikiūras, todėl išlaidų bus daugiau.
Yra tokių, kurie skaičiuoja kiekvieną centą ir atsisako mokėti daugiau.
Be patalpų nuomos ir šventės organizavimo išlaidų, Veisiejų abiturientai pirko dovanas klasių auklėtojams ir mokytojams. Pasak Mildos, vieno auklėtojo dovanai dvyliktokai skyrė iki 90 eurų, o pinigai gėlėms bus skiriami iš fondo, kurį moksleiviai kaupė dar mokslo metais. Veisiejų dvyliktokai laikosi tradicijos mokyklą baigti dalyvaudami miestelio šventose Mišiose, todėl nuo jų visų bus skiriama ir bendra auka bažnyčiai.
Ji pripažįsta, kad šventės kaina yra priimtina tikrai ne visiems – kai kurie jaunuoliai nesutiko tiek mokėti ir nutarė verčiau išleistuvių nešvęsti.
„Yra tokių, kurie skaičiuoja kiekvieną centą ir atsisako mokėti daugiau“, – kalba Milda.
Plungės „Saulės“ gimnazijos abiturientė Evelina sako, kad mokyklos baigimo šventei planuoti išlaidas ir ruoštis pradėjo prieš mėnesį. Evelinos teigimu, mokykla lėšų oficialiai šventės daliai neskyrė ir į organizavimą per daug nesikišo – viską organizavo kelių tėvų grupelė.
„Vienam abiturientui ir oficiali, ir vakarinė dalis iš viso kainavo 70 eurų, bet jei žmogus nenori dalyvauti vakarėlyje, turėjo sumokėti tik 10 eurų. Manau, kad galutinė suma nėra labai didelė, nes į ją įskaičiuotas vedėjas, didžėjus, maistas, salė, papuošimai, fotografai ir apsauga. Tai yra pagrindiniai dalykai, norint gražios ir įsimintinos šventės“, – kalba dvyliktokė. Be pinigų, skirtų renginiams ir mokytojų dovanoms, Plungės abiturientai taip pat paaukos pinigų bažnyčiai.
Vis dėlto mokyklą baigi tik vieną kartą, – sako Evelina.
Evelina kalba, kad pati išleistuvėms iš viso planuoja išleisti iki 200 eurų. Paklausta, kaip jos bendraamžiai ruošiasi šiai šventei, mergina sako pastebinti tokių, kurie per daug jos neima į galvą, tačiau dauguma tikrai planuoja skirti daugiau pinigų naujai suknelei ar kostiumo nuomai.
„Vis dėlto mokyklą baigi tik vieną kartą“, – sako Evelina, pridurdama, kad nemato didelio skirtumo tarp didmiesčių ir mažesnių miestų abiturientų. Pasak jos, nesvarbu, kur gyveni, nes šventė priklauso nuo pačių mokinių požiūrio, nusiteikimo ir pastangų.
Norisi paprastumo
Paklausta, kokios šiandien nuotaikos vyrauja tarp abiturientų, Simono Daukanto gimnazijos dvyliktokė Justė pastebi, kad daugėja tų, kurie į išleistuvių ceremoniją žiūri kiek paprasčiau, tačiau teigti, kad ji praranda savo svarbą, nedrįsta.
„Iš mano pažįstamų į išleistuves neina tik keli žmonės, tai nepasakyčiau, kad tai tampa nebesvarbu. Tik gal aprangos prasme daugelis jau mažiau kreipia dėmesį, nebekviečia visų giminės dėdžių ir tetų“, – kalba mergina.
Veisiejų miesto abiturientė Milda kalba, kad jų mokykloje netrūksta tokių, kurie išleistuvių šventei per daug nesiruošia.
„Manau, kad mūsų mokyklos abiturientai tiesiog nori, kad greičiau viskas pasibaigtų ir nebereikėtų turėti ryšių su mokykla. Jie tos šventės nesureikšmina“, – sako Milda.
Vien dėl laisvo suaugusiojo pozicijos, į kurią staiga esame įmetami, ši šventė yra vis dar visiems svarbi.
Vilnietis dvyliktokas Mantas svarsto, kad išleistuvių šventė yra labai svarbi, tačiau didesnis rūpestis aplanko dėl to, ką žmogui veikti toliau.
„Staiga po pakankamai griežtos rutinos ir tvarkos mes įgauname laisvę pasirinkti, ką veikti toliau: ar stoti į universitetą, ar į kariuomenę, ar eiti dirbti. Galbūt dėl tokios pasirinkimų gausos bendraamžiai nežino, ko tiksliai nori, bijo „neteisingai“ pasirinkti. Manau, kad vien dėl laisvo suaugusiojo pozicijos, į kurią staiga esame įmetami, ši šventė yra vis dar visiems svarbi“, – kalba Mantas.
Švęsti važiuoja ir svetur
Veisiejų Sigito Gedos gimnazijos abiturientė Milda sako, kad net ir priėmus alkoholio įstatymo pataisas yra vieša paslaptis, kad abiturientai per išleistuves neatsisako alkoholio. Pasak merginos, dabar gimnazistai renkasi švęsti net už Lietuvos ribų.
„Yra buvę, kad tie, kurie lanko mokyklas arčiau Lenkijos pasienio, renkasi švęsti sodybose už Lietuvos sienos – taip pigiau ir niekas nevaržo. Bet mūsų mokyklos abiturientai švęs Lietuvoje ir, kiek žinau, alkoholio nevartos“, – pasakoja Milda.
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientas Mantas sako, kad jų mokykloje neoficialiosios dalies nebus, todėl švęsti dauguma moksleivių pasirinko su šeimomis ar draugais, o plungiškė abiturientė Evelina pripažįsta, kad alkoholio draudimas abiturientų tarpe nebuvo įvardintas kaip problema. „Tiesiog bus, kaip bus“, – šypsosi Evelina.
