„Yra didžiulis (reakcijų – BNS) antplūdis, per keturiasdešimt organizacijų kreipėsi. Todėl šnekėjome su Sveikatos reikalų komitetu, kad ir jis pasižiūrėtų savo išvadas, ir grįšime pavasario sesijoje“, – BNS sakė pagrindiniu projektui paskirto Žmogaus teisių komiteto vadovas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Valerijus Simulikas.
Abortus, išskyrus retas išimtis, draudžiantis Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymas į Seimo darbotvarkę šiemet grįžo po kelerių metų pertraukos. Įstatymo projektą dar 2013 metais įregistravo grupė parlamentarų, daugiausiai – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai.
Projektą dar praėjusią kadenciją apsvarstė jam pritaręs papildomas Sveikatos reikalų komitetas, o jau šią kadenciją dokumentą aptaręs papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas jį pasiūlė grąžinti iniciatoriams. Dar praėjusios kadencijos Vyriausybės išvada projektui irgi buvo neigiama.
Gruodį projektą į savo darbotvarkę įtraukė pagrindinis Žmogaus teisių komitetas, po kurio išvados dokumentas būtų keliavęs į plenarinio posėdžio darbotvarkę, tačiau išbraukė, pasak V. Simuliko, kad „be reikalo nedarytų įtampų“. „Matau, kad kyla temperatūra, kad nuramintume, gal net paprašysime Sveikatos apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos, kad papildomai pasižiūrėtų“, – sakė ŽTK vadovas.
„Norint apriboti kokias nors teises, tai turi būti padaryta labai kvalifikuotai ir labai teisingai. Klausymuose išgirdome labai skirtingų nuomonių ir Seimo nariai pasidalinę į dvi stovyklas. Aš noriu, kad viskas būtų aišku, paprasta, suprantama, ir gaut kompetentingų institucijų papildomus komentarus“, – kalbėjo V. Simulikas.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nepritaria idėjai įteisinti abortų draudimą – pasak jo, būtina ieškoti kitų priemonių padėti krizėje atsidūrusioms moterims. Anot jo, veiksmingesnės priemonės yra padėti besilaukiančioms moterims, kurios atsiduria krizėje, stiprinti nevyriausybinių organizacijų veiklą.
Projekto šalininkai jį argumentuoja gyvybės apsauga nuo pradėjimo, gimstamumo didinimu, priešininkai teigia, kad taip bus suvaržytos moterų reprodukcinės teisės, draudimas turės neigiamų pasekmių – kriminalinius abortus, „abortų turizmą“.
Pagal svarstomą projektą, nėštumo nutraukimas būtų draudžiamas, išskyrus retas išimtis: jei nėštumas keltų grėsmę nėščios moters gyvybei ar sveikatai arba būtų pagrįstų įtarimų, kad moteris pastojo dėl išžaginimo. Nutraukti nėštumą esant aukščiau minėtoms sąlygoms būtų leidžiama, jei nuo nėštumo pradžios praėjo ne daugiau kaip 12 savaičių.
Lietuvoje šiuo metu leidžiama iki 12 nėštumo savaitės nutraukti nėštumą be papildomų sąlygų.
Europos Sąjungoje abortai draudžiami Maltoje, Airijoje ir Lenkijoje. Likusios valstybės, tarp jų ir Lietuva, abortų nedraudžia, tik nustato ribą, iki kurios jie leidžiami. Šis terminas svyruoja nuo 10 iki 18 savaičių.
