Tačiau, ką gali pasiekti ir kokio žalos atlyginimo gali tikėtis žmonės, pradėję bylinėtis su jų duomenų neapsaugojusia bendrove? Kokią išmoką galima gauti susitarus su įmone, kada verta kreiptis į teismą, o kada išlaidos būtų didesnės, nei gauta kompensacija? Į šiuos ir kitus klausimus atsako asmens duomenų apsaugos teisės specialistas, advokatas Martynas Antanaitis.
– Praėjusią savaitę Lietuvoje pasipylė iš įmonių bazių nutekinti asmeniniai vartotojų duomenys, kada tokiu atveju reiktų kreiptis į teisininkus, o kada neverta gaišti?
– Šiose situacijose vartotojams pirmiausia siūlyčiau kreiptis į kvalifikuotą teisininką dėl konsultacijos, kad būtų įvertintos nukentėjusio asmens faktinės ir teisinės galimybės reikšti pagrįstą pretenziją įmonei dėl žalos, susijusios su asmens duomenų pažeidimu, kuri gali būti tiek turtinė (pvz., kokios nors išlaidos), tiek neturtinė (pvz., patirti dvasiniai išgyvenimai, įvairūs nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kt.).