2018 10 30

Advokatas apie paimtų vaikų dramą: pareigūnai negalėjo pasielgti niekaip kitaip

Kaltinimai Vaiko teisų tarnybai pateikti skubotai, nes, remiantis įstatymu, darbuotojai iš Kručinskų šeimos vaikus paimti privalėjo. Taip LRT televizijos laidoje „LRT forumas“ sako advokatas Gintautas Černiauskas. Pasak jo, jeigu darbuotojai vaikų paėmę nebūtų, jiems galėtų grėsti net baudžiamoji atsakomybė.
Gintaras Černiauskas
Gintaras Černiauskas / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis kritikos Vaiko teisių tarnybai negaili jau dabar: jam kliūva ir komunikacinės klaidos, ir terminai, per kuriuos buvo sprendžiama šeimos drama. Tiesa, kad klaidų šioje istorijoje galimai neišvengta, pritaria ir advokatas, tačiau, pasak jo, tai neturėtų atgrasyti nuo tolimesnio įstatymo vykdymo.

Naujame įstatyme, pasak advokato, numatyti du grėsmės lygiai: pirmas lygis – kai aplinka nesaugi, bet vaikas fiziškai nenukenčia, jo gyvybei ir sveikatai negresia pavojus, antras lygis – kai gyvybei ar sveikatai pavojus gresia. Antruoju atveju vaikas privalo būti paimtas ir po to teismas sprendžia, paimti jį iš tos aplinkos, ar ne.

Advokatas pabrėžė, kad baudžiamoji atsakomybė taikoma gali būti ne tik darbuotojui, kuris neužtikrino vaiko saugumo, bet ir praeiviui gatvėje, kuris pastebėjo smurtą prieš vaiką, bet niekam apie tai nepranešė.

„Kas yra labai svarbu šiame įstatyme – atsirado asmeninė pareigūnų ir kitų darbuotojų, kurie privalo reaguoti, priimti tinkamus sprendimus ir užtikrinti vaiko saugumą bei sveikatą, atsakomybė. Jeigu tai nebus padaryta, jam gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. [ ...] Šiuo atveju jie negalėjo niekaip kitaip pasielgti, kadangi įstatyme labai aiškiai pasakyta – bet koks fizinis baudimas yra draudžiamas“, – komentavo G.Černiauskas.

Tad kaltinimai Vaiko teisų tarnybai, pasak jo, galėtų būti pateikiami tik po išsamaus tyrimo: „Skubotai buvo pasakyta, kad įgaliojimai buvo viršyti.“ Advokatas pabrėžė, kad baudžiamoji atsakomybė taikoma gali būti ne tik darbuotojui, kuris neužtikrino vaiko saugumo, bet ir praeiviui gatvėje, kuris pastebėjo smurtą prieš vaiką, bet niekam apie tai nepranešė.

Nors ministras L.Kukuraitis pabrėžė, kad, jo galva, sistema suveikė, išsakė nemažai kritikos Vaiko teisių tarnybai.

„Priekaištų turiu vaikų teisių darbuotojų neetiškam elgesiui, kalbant apie neteisingai pateiktą informaciją, taip pat mes darome tyrimą, ar nebuvo pažeistos fizinio elgesio [ribos], kai vyko susistumdymas gatvėje ir trečias dalykas, dėl kurio irgi keliame klausimą – ar nebuvo galima paspartinti šitų sprendimų, dėl kurių vaikai nuo šeimos buvo atskirti pakankamai ilgai“, – LRT laidoje kalbėjo jis.

Seimo narys, konservatorius Mykolas Majauskas, aktyviai palaikęs įstatyme įtvirtintą smurto prieš vaikus draudimą, kalbėjo, kad norint iš lietuvių namų išguiti smurtą, vien tik įstatymo nepakaks.

„Įstatymas visų problemų Lietuvoje neišsprendžia ir iš visuomenės apklausų matome, kad 50 procentų šeimų vis dar taiko fizines bausmes. Įstatymą jie žino, bet pažiūrėkime į Švedijos pavyzdį – užtruko 20–30 metų, kol šeimos pradėjo taikyti visai kitas auklėjimo priemones. Ir jeigu tą rezultatą norime pasiekti, turime kalbėti apie daug kompleksinių priemonių“, – komentavo Seimo narys, konservatorius M.Majauskas.

Jis pabrėžė, kad nors iš visuomenės reakcijų gali pasirodyti, kad vaikų iš šeimų dabar paimama gerokai daugiau, iš tiesų iki reformos per mėnesį iš šeimos perkeliami būdavo 28 vaikai, po reformos – 32. Taip pat iki reformos dėl tėvų kaltės mirdavo maždaug du vaikai per mėnesį, o pastaruoju metu tokių mirčių neužfiksuota. Tačiau jis akcentavo, kad šiuo atveju padaryta daug pareigūnų klaidų.

„Man atrodo, kad Vaiko teisų specialistai panaudojo neproporcingą jėgą, neproporcingas priemones, padarė esminius pažeidimus, melavo komunikuodami, nesugebėjo žmogiškai bendrauti“, – vardijo M.Majauskas.

Advokatas G.Černiauskas pabrėžė, kad naujai sistemai skiriama labai mažai lėšų, tad darbuotojų atlyginimai maži ir nors reforma sudėtinga, jai pasiruošta apmokant darbuotojus tik 4 dienas.

Kad yra bėdų su žmogiškaisiais ištekliais, sutiko ir buvusi Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė. Tik, pasak jos, įtakos tam turi labiau naujų darbuotojų priėmimas ir senųjų išėjimas nesutikus su reformos sąlygomis, o ne pinigai.

„Pinigai buvo skirti ir nereikia klaidinti visuomenės. Nuo liepos 1-osios Tarnybai buvo skirta 8 milijonai eurų, virš 12 milijonų buvo skirta suteikti paslaugoms. [...] Visi pabrėžia pinigus. Pinigai numatyti – kitų metų biudžete 12 milijonų numatyta darbuotojams, 20 milijonų – paslaugoms namuose, atskirai – mokymams, reklamai, švietimui...“ – sakė buvusi Vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Pasak L.Kukuraičio, Vaiko teisių tarnybos darbuotojų atlyginimai yra kiek didesni nei socialinių darbuotojų ir nors naujų darbuotojų dar trūksta, pasak jo, tuščios vietos greitu metu turėtų būti užpildytos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis