Lietuvos teisinė sistema sulaukė reikšmingo įvykio, galinčio turėti įtakos tolimesnei jos raidai. Nuo šių metų rugsėjo įsigaliojus teisei visiems gyventojams tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), pastarasis priėmė pirmąjį tokį skundą. Kaip teigia advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas Darius Raulušaitis, šis atvejis veikiausiai bus itin svarbus daugeliui šiuo metu teismuose nagrinėjamų baudžiamųjų bylų dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų bei gali turėti reikšmės teisėkūrai ir baudžiamųjų įstatymų tobulinimui.
Kreipimasis – išnaudojus visas gynybos galimybes
Pirmąjį individualų skundą KT pateikė „Sorainen“ atstovaujamas asmuo, kuris nuo 2015 m. prekiavo įvairiais vaistiniais preparatais. Į teisėsaugos nemalonę jis pakliuvo tuomet, kai 2016 m. viduryje vienas iš vaistinių preparatų (modafinilas), kuriuo prekiavo minėtas asmuo, buvo įtrauktas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą ir faktiškai tapo psichotropine medžiaga. Kaltinamasis apie šio sąrašo pakeitimus nežinojo ir toliau prekiavo medikamentais, vadintais „protingumo piliulėmis“.
„2017 m. pradžioje policijos pareigūnai minėtą asmenį sulaikė ir apkaltino neteisėtu vertimusi komercine veikla, neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų turint tikslą jas platinti bei psichotropinių medžiagų kontrabanda. Tokie kaltinimai yra itin rimti ir dėl jų padarymo gali užtraukti iki keliolikos metų laisvės atėmimo bausmę“, – aiškina D.Raulušaitis.
Anot advokato, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamasis, sakė, kad jam nebuvo žinoma apie Psichotropinių ir narkotinių medžiagų sąrašo pakeitimus, tačiau kaltę pripažino visiškai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, skyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas tenkino prokuroro skundą ir asmeniui paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę 4 metams.
Kreipėmės į Konstitucinį Teismą prašydami ištirti, ar Baudžiamojo kodekso nuostatos, draudžiančios atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už labai sunkius nusikaltimus, neprieštarauja Konstitucijai.
Dėl šio Apeliacinio teismo nuosprendžio buvo teikiamas kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau minėta instancija skundo nepriėmė. „Tuomet su individualiu konstituciniu skundu kreipėmės į Konstitucinį Teismą prašydami ištirti, ar Baudžiamojo kodekso nuostatos, draudžiančios atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už labai sunkius nusikaltimus, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas skundą priėmė“, – pasakoja advokatas.
Sprendžia ir perpildytų kalėjimų problemą
D.Raulušaitis teigia, kad „Sorainen“ kartu su klientu teiktas individualus konstitucinis skundas buvo pirmasis, kurį KT priėmė nagrinėti. „Kita vertus, yra daug svarbiau kokią reikšmę ši konstitucinė byla gali turėti baudžiamosios teisės vystymuisi ir teisingumo principo viršenybės įtvirtinimui skiriant bausmes už nusikaltimus“, – priduria jis.
Advokatas pažymi, kad Lietuva šiek tiek vėluoja įteisindama galimybę bet kuriam asmeniui kreiptis į KT, todėl minėtas atvejis iš tiesų yra išskirtinis bei reikšmingas visai teisinei sistemai. Neatmestina, kad jau netolimoje ateityje, šios bylos pagrindu, galima sulaukti ir baudžiamųjų įstatymų pasikeitimų.
„Šiuo metu valstybės pasirinkta mūsų konstituciniu skundu kvestionuojamų Baudžiamojo kodekso nuostatų tobulinimo kryptis tik dar labiau riboja teismo galimybes paskirti teisingą bausmę. Jei Konstitucinis Teismas pripažintų, kad anksčiau galiojusi nuostata prieštarauja Konstitucijai, neabejotinai turėtų būti atsisakoma bet kokių ribojimų teismams atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą“, – aiškina D.Raulušaitis.
Teisės ekspertas taip pat įsitikinęs, kad tai padėtų ne tik užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą teismams skiriant bausmes, bet ir spręsti perpildytų kalėjimų problemą. „Iš tikrųjų, nematau jokio valstybės intereso ketverius metus laikyti kalėjime žmogų, turintį normalų darbą ir šeimą, vien dėl to, kad laiku nepastebėjo Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo pakeitimų“, – svarsto advokatas.
Gali būti svarbu kitoms byloms
Minėtas atvejis dėl pirmojo KT priimto skundo gali turėti įtakos ir kitoms šiuo metu nagrinėjamoms byloms dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. D.Raulušaičio teigimu, Konstitucijoje yra nurodyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.
„Iš tikrųjų, nematau jokio valstybės intereso 4 metus laikyti kalėjime žmogų, turintį normalų darbą ir šeimą, vien dėl to, kad laiku nepastebėjo Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo pakeitimų“, – svarsto advokatas.
„Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas turi sustabdyti tokios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas arba kitas teisės aktas atitinka Konstituciją“, – aiškina ekspertas.
Praktika rodo, kad po to, kai KT priima prašymą ištirti vieno ar kito teisės akto atitiktį Konstitucijai, kreipimųsi analogišku pagrindu randasi ir daugiau. „Taigi, esu beveik tikras, kad kol ši konstitucinė byla bus išnagrinėta, prie jos bus prijungta visa eilė analogiškų teismų ar nuteistųjų prašymų“, – įsitikinęs D.Raulušaitis.
„Sorainen“ advokatas pastebi, kad Baudžiamojo kodekso nuostatos, ribojančios teismo galimybę atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už sunkius ir labai sunkus nusikaltimus, galioja nuo pat 2003 m.
„Kai įsigaliojo naujas Baudžiamasis kodeksas, per tą laiką buvo nuteista tūkstančiai žmonių, padariusių sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Tačiau nei vienas teisėjas nesuabejojo šios normos atitiktimi Konstitucijai ir nesikreipė į Konstitucinį Teismą. Panašu, kad ir tokiose bylose kaltinamuosius gynę advokatai šios problemos neįžvelgė arba netikėjo, kad jos imtis galėtų Konstitucinis Teismas“, – ryšių su visuomene agentūros trečiadienį paviešintame pranešime cituojamas D.Raulušaitis.
