Tai Grozno angelais vadinamų čečėnų gynėjas pareiškė antradienį Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT), kuris nagrinėja M.Gatajevo skundą dėl Lietuvos institucijų sprendimo nesuteikti prieglobsčio ir neskirti apsaugos.
Skundu prašoma pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) sprendimą atmesti atmesti M.Gatajevo skundą dėl Migracijos departamento sprendimo neskirti jam papildomos apsaugos ir nesuteikti prieglobsčio Lietuvoje.
Anot L.Biekšos, LVAT turėtų artimiausiu metu nagrinėti ir analogišką M.Gatajevo sutuoktinės skundą.
„Gatajevams Rusijoje gresia pavojus, todėl Migracijos departamentas iš naujo turėtų nuodugniai išnagrinėti aplinkybes dėl apsaugos ir prieglobsčio teikimo, o ne formaliai priimti sprendimą“, – BNS antradienį sakė Gatajevų atstovas.
Teismo posėdyje advokatas tvirtino, kad tiek departmentas, tiek VAAT neišanalizavo, ar pareiškėjui gresia pavojus, jei jis bus išsiųstas į Rusiją. Pasak gynėjo, tiek teismo, tiek departamento pareigūnų argumentai apsiriboja tuo, kad M.Gatajevas 15 kartų kirto Baltarusijos sieną, ir tikėtina, kad jis važiavo į Rusiją, o tai esą parodo, kad apeliantui pavojus negresia.
L.Biekša tikino, kad į Rusiją M.Gatajevas įvažiavo tik 2 kartus ir tik tam, kad apsilankytų Lietuvos ambasadoje sutvarkyti dokumentus, susijusius su vaikų globa.
Be to, advokatas pažymėjo, kad departamentui priimant sprendimą nesuteikti prieglobsčio ir papildomos apsaugos, M.Gatajevas pats nebuvo apklaustas.
„Jis daug metų buvo saugomas, dabar jo atžvilgiu yra padidėjęs dėmesys (...) Informacija apie pareiškėjo bylą tapo vieša, tai atkreipė rusų institucijų dėmesį“, – sakė atstovas, pažymėjęs, kad viename suomių filme ir norvegų knygoje apeliantas kritikavo Rusijos sistemą.
Todėl Rusija, pasak L.Biekšos, identifikuoja M.Gatajevą, kaip turintį „opozicinius įsitikinimus“, o jo požiūrį – „kaip nelojalų“. Be to, anot advokato, M.Gatajevas dalyvavo pirmajame Čečėnijos kare. Iš to kyla grėsmė, kad jis bus nepagrįstai sulaikytas, jo atžvilgiu fabrikuojamos bylos ir kitaip pažeidžiamos jo teisės.
Tuo tarpu Migracijos departamentas atstovas Viktoras Ostrovnojus tvirtino, kad papildoma apsauga ir prieglobstis M.Gatajevui buvo atšaukti, nes esą Čečėnijos nebevyksta karinis konfliktas ir dėl to nebėra paplitusi prievarta.
„Nėra informacijos, kad dėl pavienių teroristinių veiksmų kyla pavojus visiems Čečėnijos gyventojams“, – sakė V.Ostrovnojus.
Be to, pasak Migracijos departamento atstovo, padidintas vienos valstybės dėmesys nėra įstatyme numatytas pagrindas teikti prieglobstį ar papildomą apsaugą.
Šiems argumentams pritarė ir Policijos departamento bei Valstybės saugumo departamento atstovai.
Savo verdiktą LVAT turėtų paskelbti balandžio 29-ąją.
Suomijoje poliitinio prieglobsčio paprašę Gatajevai neseniai atgavo laisvę, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praeitą mėnesį nurodė Kauno apygardos teismui iš naujo nagrinėti bylą, kurioje sutuoktiniai anksčiau buvo nuteisti dėl smurtavimo prieš savo globotinius.
Praėjusių metų birželio pradžioje Kauno miesto apylinkės teismas Grozno angelais vadintus čečėnus pripažino kaltais dėl smurtavimo prieš globotinius, grasinimo nužudyti, savavaldžiavimo. Už tai jiems buvo skirta po 10 mėnesių nelaisvės.
Kauno apygardos teismas rugsėjį sugriežtino jiems bausmes – skyrė po pusantrų metų nelaisvės. Po šio nuosprendžio paskelbimo Gatajevai dingo. Buvo paskelbta kaltinamųjų paieška, kreiptasi dėl ekstradicijos. Gatajevai Suomijoje sulaikyti sausio pradžioje.
Patys pabėgėliai atsisako vykti į Lietuvą, teigdami, kad čia su jais buvo susidorota.
Ši byla ir Kauno teismo nuosprendis sulaukė didelio atgarsio – žiniasklaidoje svarstoma, kodėl į ją įsikišo Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai, ar su tuo negali būti susijusios Rusijos tarnybos, nes, anot dienraščio „Lietuvos žinios“, M.Gatajevas kadaise yra nusifotografavęs su čečėnų pasipriešinimo kovotojais.
