„Kriminalinės žvalgybos trukmė yra nepateisinama ir provokatyvi, ji truko nuo 2015 metų rugpjūčio iki 2016 metų gegužės – daugiau nei aštuonis mėnesius“, – per teismo posėdį sakė advokatas.
Vilniaus apygardos teismas pirmadienį beveik po mėnesio pertraukos grįžo prie „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos – kalbas pradėjo sakyti kaltinamųjų advokatai. Pirmais savo ginamąją kalbą pradėjo sakyti papirkimu ir prekyba poveikiu kaltinamo R.Kurlianskio vienas advokatų G.Danėlius.
Jis mano, kad bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją ar kitokį dirbtinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas.
„Ne viešo pobūdžio žvalgybiniai veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti“, – sakė gynėjas.
Visuomenė turi teisę dalyvauti teisėkūroje
Advokatas G.Danėlius teigė, kad prokuroras, surašydamas didelės apimties kaltinamąjį aktą, nukrypo nuo baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų, kurie keliami šio dokumento surašymui, nes akte nėra aiškumo ir konkretumo.
Šioje byloje kaltinamasis aktas apima daugiau nei 400 puslapių.
G.Danėlius savo kalboje taip pat sakė, kad asmuo turi teisę domėtis politika ir bendrauti su politikais. Jis teigė, kad teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, visuomenei ir interesų grupėms turi būti sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose.
Pasak advokato, R.Kurlianskis yra buvęs Interneto įmonių asociacijos nariu, nuo 2009 metų buvo asociacijos „Santakos slėnis“, vienijančios Mokslo ir verslo įstaigas bei įmones, valdybos narys.
„Būdamas dviejų asociacijų nariu, jis teisėtai galėjo daryti įtaką teisėkūros procesui, tam 2015-2016 metais nereikėjo registruotis lobistu“, – sakė G.Danėlius.
Jis taip pat kritikavo kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymą apie šią bylą.
„Šią baudžiamąją bylą buvusi aukščiausia šalies vadovė pavadino „politinės korupcijos byla“, vėliau šį terminą pradėjo naudoti STT, prokuratūra, žiniasklaida. Būdvardžiu „politinis“ yra neigiamas juo apibūdinimo reiškinio tikrumas. „Politinė prostitucija“ nereiškia jokio lytinio santykiavimo už pinigus, „politinis lavonas“ nereiškia konkretaus žmogaus palaikų karste, „politinė aklavietė“ nėra jokia tamsi vieta, taip ir „politinė korupcija“ nėra jokia korupcija kriminaline baudžiamojo įstatymo prasme“, – pareiškė advokatas.
Prokuratūra siūlo įkalinti
Prokuratūra prašo R.Kurlianskį pripažinti kaltu dėl papirkimo ir prekybos poveikiu ir skirti jam pusseptintų metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat – beveik 38 tūkst. eurų baudą, atimti teisę septynerius metus eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose.
R.Kurlianskis kaltinamas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.
Byloje yra aštuoni kaltinamieji – buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Šarūnas Gustainis ir Gintaras Steponavičius, dabartinės kadencijos Seimo narys Vytautas Gapšys bei trys juridiniai asmenys – koncernas „MG Baltic“ (vasarą pakeitęs pavadinimą į „MG grupė“), Liberalų sąjūdis ir Darbo partija.
Prokuratūra mano, kad galimos politinės korupcijos byloje teisiamas buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis 2016 metais siekė paveikti tuometinę Seimo pirmininkę „darbietę“ Loretą Graužinienę.
R.Kurlianskis kaltinamas siekęs, jog „darbietis“ V.Gapšys, pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, pažintimis, paveiktų L.Graužinienę, jog ši 2015 metų rudenį į Seimo 7-osios eilinės rudens sesijos darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą.
R.Kurlianskis kaltinamas ir tuo, kad neteisėtai siekė politikų paramos Seime priimant nutarimą dėl kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos bei priežiūros viešosios ir privačios partnerystės būdu.
Projekto vertė siekė beveik 170 mln. eurų, todėl jam pritarti turėjo Seimas.
Šioje byloje verslininkų ir politikų susitikimus slapta sekė specialiosios tarnybos, jų pokalbiai buvo įrašomi. Bylos duomenimis, 2016 metų gegužę, prie Seimo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje tuometiniam Seimo nariui E.Masiuliui buvo perduotas, įtariama, kyšis. E.Masiulis ir R.Kurlianskis susitiko prie Seimo, pinigai, kaip manoma, buvo perduoti automobilyje. Tai slapta fiksavo Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.
Pinigai buvo paslėpti alkoholio dėžutėje. Kai E.Masiulis nuėjo į Seimą, STT agentai pateko į automobilį ir pažymėjo pinigus, turėdami teismo leidimą patekti į parlamentaro automobilį. Vėliau pažymėti pinigai buvo rasti tuometinio politiko namuose Vilniuje.
