„Pagrįstai išteisintas, prašau palikti galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį“, – per Apeliacinio teismo posėdį trečiadienį sakė politiko gynėjas.
Anot jo, nenustatyta, kad politikas veiksmus atliko neteisėtai.
Tuo metu prokuroras prašo Seimo Darbo partijos frakcijos narį V.Gapšį pripažinti kyšininkavus ir skirti penkerius metus ir tris mėnesius laisvės atėmimo, septynerius metus uždrausti eiti renkamas ar skiriamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuje bei išieškoti įtariamų kyšių vertę atitinkančią sumą – daugiau kaip 27 tūkst. eurų.
Kaltinimai politikui susiję su jo pareigomis 2012–2016 metų kadencijos Seime. Inkriminuojamų nusikalstamų veikų metu jis buvo Darbo partijos frakcijos Seime narys, Darbo partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, šios politinės partijos tarybos, valdybos ir prezidiumo narys, partijos 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovas.
Bylos duomenimis, bendra kyšių suma siekia daugiau nei 27 tūkst. eurų. Įtariama, kad už dalį šios sumos padaryta nuolaidų transliuoti Darbo partijos politinę reklamą per koncernui „MG Baltic“ priklausančias televizijas, kita dalis lėšų užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai.
V.Gapšys sako, kad partijai buvo suteikta nuolaida už didelio reklamos kiekio užsakymus.
Kaltinimuose nurodyta, jog kyšiai Seimo nariui galbūt perduoti už pažadą paveikti kitus politikus, tarp jų – Darbo partijos frakcijos Seime narius, kad šie pateiktų bei balsuotų už koncernui naudingus politinius sprendimus Seimo Biudžeto ir finansų komitete, plenariniuose Seimo posėdžiuose, priimtų kitus koncernui naudingus politinius sprendimus. Teigiama, esą V.Gapšys už kyšį žadėjo paveikti tuometinę Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę.
Prokuratūra mano, kad paveikti tuometę Seimo vadovę 2016 metais siekė kitas išteisintasis politinės korupcijos byloje, buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
„Nemanau, kad jis (R.Kurlianskis – BNS) galvojo, jog daro įtaką man, juo labiau aš nejaučiau, kad man daroma įtaka. Natūralu, kad politiniame procese tavo darbas yra kalbėtis ir jausti situaciją, todėl mes bendraujame iki šiol, ir dabar. Visi politikai turi tuos kontaktus, gilinasi į informaciją, bet tai jokiu būdu nėra kokia nors įtaka ir juo labiau už pinigus. Politika atskirai negyvuoja, verslas atskirai negyvuoja, valdžia priima sprendimus, tai veikia gyvenimo sąlygas ir verslo sąlygas. Natūralu, kad verslas išsako savo nuomonę“, – žurnalistams po posėdžio teisme sakė V.Gapšys.
Galimai koncernui palankūs sprendimai susiję su Vartojimo kredito įstatymo projekto, Pelno mokesčio įstatymo projektų svarstymu ir priėmimu, taip pat manoma, kad kyšiai susiję su įtaka Darbo partijos frakcijos Seime nariams priimant Seimo nutarimą dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.
41 metų V.Gapšys šiuo metu nėra Darbo partijos narys, Seimo rinkimuose politikas dalyvavo jos kandidatų sąraše ir pagal jį pateko į parlamentą, yra Darbo partijos frakcijos Seime narys.
2013 metais V.Gapšys buvo nuteistas Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje, jam skirta bauda.
Politinės korupcijos bylos nagrinėjimas Apeliaciniame teisme eina į pabaigą, savo ginamąsias kalbas sako išteisintųjų gynėjai. Savo pasisakymus jau yra baigę abu išteisintojo R.Kurlianskio gynėjai, ginamąją kalbą pasakė išteisintojo Eligijaus Masiulio advokatas Ruslanas Boiko.
Apeliacinis teismas „MG grupės“ byloje iš viso nagrinėja keturis skundus. Visus kaltinamuosius išteisinusį pirmos instancijos teismo nuosprendį be prokuroro Justo Lauciaus apskundė E. Masiulio gynėjas, du skundus pateikė R.Kurlianskio advokatai.
Išteisintieji prašo teismo netinkamais pripažinti žvalgybos surinktus duomenis.
Vilniaus apygardos teismas visus kaltinamuosius prieš metus – pernai balandžio 19 dieną – išteisino kaip nepadariusius veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.
Birželį numatyti dar keturi bylos posėdžiai, toliau posėdžiai vyks rugsėjo 5 ,18 ir 25 dienomis.
