„Apribojimas sustabdo partijos veiklą ir yra prilyginamas kriminalinei bausmei. Net nebuvo sušauktas partijos suvažiavimas, todėl visai neaišku, kokiais motyvais gali būti trukdoma baudžiamajam procesui. (..) Skiriant griežtą procesinės prievartos priemonę, būtų pažeista Konstitucija, narių teisės dalyvauti politinėje veikloje“, – teismui sakė advokatė.
Penktadienį Vilniaus apygardos teisme byla nagrinėjama ne iš esmės, o svarstomas prokuroro pateiktas procesinės prievartos klausimas – valstybės kaltintojo Generalinės prokuratūros prokuroro Sauliaus Versecko prašymas apriboti partijos veiklą ir taip jai neleisti jungtis su partija „Tvarka ir teisingumas“.
Prokuroras sako, kad tokiu atveju Darbo partija išnyktų ir jos nebebūtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Ar tenkina prokuroro prašymą, teismas paskelbs 14 valandą.
Tuo metu Darbo partijos gynėjai, partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys prieštarauja tokiam prokurorui prašymui.
Jis teismo prašo apsvarstyti galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą.
„Tai padėtų išspręsti rimtą teisinį ginčą“, – sakė Seimo narys.
Jis teigė, kad kišimasis į juridinio asmens veiklą, kad ir remiantis įstatymais, turi būti motyvuotas ir itin atidus.
Advokatė V.Bazienė teismui sakė, kad prokuroras savo prašyme rėmėsi vien viešojoje erdvėje pasirodžiusia informacija, išsakytomis nuomonėmis, to nepagrindė jokiais dokumentais.
Darbo partijos vadovo Viktoro Uspaskicho advokatas Vytautas Sviderskis tvirtino, kad, kai siekiama apriboti „dviejų parlamentinių partijų veiklą, situacija atrodo ne itin demokratiška“.
Jo manymu, Baudžiamojo proceso kodekso straipsnis, kuriuo remiasi prokuroras, tikrai buvo rašomas ne politinėms partijoms.
Gynėjai taip pat akcentuoja, kad apribojus partijos veiklą bus pažeistas Konstitucijoje numatytas piliečių dalyvavimas politinėje veikloje ir susivienijimuose.
Darbo partijos bylos posėdį penktadienį stebi „darbiečių“ būrys, tarp jų Seimo narės Loreta Graužinienė ir Dangutė Mikutienė.
Teismas penktadienį atmetė prokurorui pareikštą nušalinimą, nes tam nėra objektyvių duomenų, o įstatyme numatytų nušalinimo pagrindų sąrašas yra baigtinis Tai paskelbus, salėje nuvilnijo replikų ir nepasitenkinimo banga.
Teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė paprašė žiūrovų, tarp jų ir Seimo narių, laikytis tvarkos, primindama, kad įstatymai, pagal kuriuos vyksta baudžiamasis procesas, yra priimti pačių Seimo narių.
Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ tarybos sekmadienį pritarė partijų jungimuisi. Skelbiama, kad jungiamasis suvažiavimas gali įvykti balandžio pabaigoje.
Baudžiamoji byla dėl galimos „juodosios buhalterijos“ toliau turėtų būti nagrinėjama kovo 12 dieną.
Vienas kaltinamųjų Darbo partijos pirmininkas V.Uspaskichas šią savaitę buvo atsidūręs ligoninėje, bet ketvirtadienį iš jos paleistas. Kitame teismo posėdyje turi vykti kaltinamųjų V.Gapšio ir M.Liutkevičienės apklausa.
Darbo partija kaltinama 2004–2006 metais galėjusi neapskaityti daugiau nei 24 mln. litų pajamų ir 23 mln. litų išlaidų.
Darbo partijos pirmininkas V.Uspaskichas, Seimo pirmasis vicepirmininkas V.Gapšys, Seimo narė Vitalija Vonžutaitė kaltinami organizavę apgaulingą partijos buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šioje byloje, be minėtų trijų parlamentarų, kaltinama pati Darbo partija ir buvusi jos finansininkė Marina Liutkevičienė.
Darbo partijos atstovai kategoriškai atmeta kaltinimus ir bylą sako esant politine. Ši byla teismą pasiekė dar 2008 metais.
