Civilinėje byloje dėl visuotinio susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti auditą L.V.Papirtis ir I.Vėgėlė yra patraukti trečiaisiais asmenimis. Ketvirtadienį byloje buvo numatytas antras parengiamasis posėdis, tačiau jo surengti nepavyko, pranešama žiniasklaidai.
„Kodėl didžiuliai sunkumai įteikti procesinius dokumentus? Iš tikrųjų turėjom problemą su vienu trečiuoju asmeniu, dabar vėl turim problemą su įteikimu. Negrįžta mums šaknelės dėl visiškai man nesuprantamų priežasčių. Trečiajam asmeniui I.Vėgėlei nepranešta. Teismas neturi jokių procesinių galimybių net parengiamojo posėdžio surengti“, – sakė teisėja Diana Butrimienė, pridūrusi, kad šaukimus įteikti teks per antstolius.
Teisėja taip pat sakė, kad šaukimas į bylą L.V.Papirčiui kartą teikiamas per Kazimiero Simonavičiaus universitetą.
Advokatai turi darbo vietas, ten turi užtikrintas procesinių dokumentų priėmimas
„Atsakovams siunčiam kaip juridiniams asmeniui, trečiajam asmeniui kaip į jo darbovietę, tai pačiai advokatūrai, bet vis tiek turim problemų“, – stebėjosi teisėja.
Lietuvos advokatūros atstovė byloje Sandra Ponelienė teismui sakė, kad advokatai turi darbo vietas, ten turi užtikrintas procesinių dokumentų priėmimas.
„Visais galimais adresais siuntinėjom popierius“ , – sakė teisėja ir paskelbė, kad nutarė leisti įteikti šaukimus per antstolius ir parengiamąjį posėdį atideda iki kitų metų sausio 15 dienos.
Nori panaikinti išrinkimą
Lietuvos advokatūros veikla nepatenkinti keturi advokatai trečiadienį teismo paprašė panaikinti naujojo Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės išrinkimą į šias pareigas.
Anksčiau šioje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu buvo patrauktas tik buvęs tarybos pirmininkas L.V.Papirtis. Vėliau keturi advokatai pateikė patikslintą ieškinį, kuriame trečiuoju asmeniu įvardijo ir I.Vėgėlę.
Ieškovais byloje esantys advokatai sako, kad jeigu rinkimuose nebūtų dalyvavęs advokatas L.V.Papirtis, vietoj jo būtų dalyvavęs kitas teisininkas ir jis galėjo būti išrinktas.
„Aš asmeniškai balsavau už I.Vėgėlę, nes nenorėjau atiduoti balso už L.V.Papirtį. Jeigu būtų kitas kandidatas, aš galbūt būčiau balsavusi už jį“, – BNS yra sakiusi viena iš ieškovių byloje advokatė Jurgita Jurkšaitytė.
Teismas yra įpareigojęs Lietuvos advokatūrą pateikti ieškovų prašomus finansinius dokumentus. Ieškovai sako, kad gavę reikalaujamus dokumentus apie Lietuvos advokatūros veiklą, galės pagrįsti reikalavimus dėl audito atlikimo. Ieškovai taip pat pageidauja informacijos apie honorarus, samdytus darbuotojus, mokamų honorarų dydžius.
Viena ieškovių J. Jurkšaitytė sako, kad nenori pyktis su Lietuvos advokatūra ir nori įnešti skaudrumo, naujumo ir atvirumo į šią organizaciją.
„Mes mokam įmokas, mes turim teisę žinoti, kaip naudojami mūsų pinigai“, – BNS yra sakiusi J Jurkšaitytė. Be to, ji pastebi, kad valdymo organus renkami asmenys iš tų pačių advokatų kontorų, todėl sulaukti pasikeitimų advokatūroje sunku tikėtis.
Kandidatavo neteisėtai?
Ieškovai teigia, kad buvęs Advokatų tarybos pirmininkas L.V.Papirtis neteisėtai vėl kandidatavo į šias pareigas ir neteisėtai buvo išrinktas į Advokatų tarybą, nes įstatai numato dviejų kadencijų ribojimą. Jie taip pat prašo teismo įpareigoti Revizijos komisiją atlikti Advokatų tarybos veiklos auditą, argumentuodami, kad iki šiol auditas buvo tik formalus.
Teismui ieškinį pateikė advokatai Ramūnas Kazlauskas, Rūta Čilinskaitė, J.Jurkšaitytė ir G.Trakšelis.
Suabejojo tik 4 iš 2000
Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas I.Vėgėlė yra sakęs, kad visuotinio advokatų susirinkimo rezultatais suabejojo tik keturi advokatai iš 2 tūkst., o advokatų etinė savigarba turi skatinti ieškoti neteisminių būdų.
„Dauguma advokatų norėjo atsinaujinimo ir permainų, o tai šiandien atspindi tiek rinkimų rezultatai, tiek naujai išrinktos Advokatų tarybos veikla. Iš daugiau nei 2000 advokatų, keturi advokatai suabejojo visuotinio advokatų susirinkimo sprendimo rezultatais. Demokratinėje teisinėje visuomenėje abejojantieji turi teisę pasitikrinti poziciją teisme, tačiau stipraus advokato etinės savigarbos požymis yra rasti neteisminių būdų sutarti su sava bendruomene pačių valia ir jėgomis“, – BNS yra sakęs I.Vėgėlė.
Lietuvos advokatūra viešai skelbia, kad, kviečiant atsisakyti bendravimo ieškiniais bei žengti susitaikymo keliu, rugsėjo 18 dieną vykusiame Advokatų tarybos posėdyje taip pat buvo išklausyti visuotinio advokatų susirinkimo sprendimus teisme ginčijantys advokatai. Pasak pranešimo, Advokatų taryba paprašė pateikti konkrečias sąlygas – atsisakymo nuo ieškinio ar dėl taikos sutarties sudarymo, – nes atvykusieji į tarybos posėdį jų nepateikė.
Lietuvoje šiuo metų yra per 2 tūkst. advokatų ir apie 850 advokatų padėjėjų.
