Neseniai vykusioje konferencijoje aptarti realūs pavyzdžiai, kai advokatai piktnaudžiavo padarydami žalą klientams. Antai, sutartys formuluojamos taip, kad jas nutraukdamas klientai turi sumokėti baudas. Advokatai įsigudrina paimti užmokestį ir nebedalyvauti teisminiame procese.
Valandinį užmokestį už teisines paslaugas imantis advokatas į jas įtraukdavo ir klientų nuvežimą į oro uostą ar net signalizacijos kodų priėmimą.
Klausimų kyla ir dėl sėkmės mokesčio. Konferencijos metu minėta situacija, kai sėkmės mokesčio dydis buvo toks pats, kaip valandinis advokato darbo apmokėjimas bylai pasibaigus nesėkmingai.
I.Vėgėlės teigimu, tinkamą advokatą pasirinkti yra labai svarbu, tačiau dėl draudimo reklamuotis neretai klientams trūksta informacijos, kur ieškoti kvalifikuotos pagalbos.
– Kaip dažnai Advokatų tarybai tenka spręsti tokius ginčus?
Advokatus žmonės skundžia apie 300 kartų per metus.
– Tarp advokatų ir klientų konfliktų kyla. Lietuvoje skundus žmonės rašo ir bylinėjasi itin dažnai. Advokatus žmonės skundžia maždaug 300 kartų per metus.
– Dėl ko skundžiasi žmonės?
– Paprastai žmonės skundžiasi dėl advokatų etikos. Tokius skundus svarsto Lietuvos advokatų taryba.
– Kaip atrodo ši procedūra ir kiek tai užtrunka?
– Žmogus kreipiasi į Advokatų tarybą su skundu. Taryba kreipiasi į advokatą prašydama pateikti paaiškinimus. Juos gavus viskas persiunčiama Advokatūros Drausmės komitetui, kuriame balsuojama ir nusprendžiama, ar bus keliama drausminė byla.
Šį sprendimą tvirtina Advokatų taryba ir byla keliauja į Garbės teismą. Ten sprendžiama dėl konkrečios nuobaudos. Ir tai dar nėra taškas, nes šis sprendimas gali prasisukti per visus Lietuvos teismus. Procedūra laiko požiūriu yra bjauroka ir mes svarstome, kaip ją būtų galima supaprastinti.
Ši tvarka turi būti patvirtinta visuotiniame advokatų susirinkime. Galime ją siūlyti vieną kartą per metus. Šiais metais buvo labai daug kitų klausimų, tačiau kitiems metams tokį tikslą esame sau užsibrėžę.
– Ar patys advokatai gali objektyviai įvertinti savo kolegų darbą?
Drausmės bylos yra keliamos 10 proc. atvejų.
– Drausmės bylos yra keliamos 10 proc. atvejų. Tai visiškai atitinka Vakarų valstybių statistiką. Taryba yra renkama visų advokatų ir ji yra nepriklausoma nuo vieno ar kito asmens valios. Tai rodo ir tai, kad tarp panašių institucijų (Teisėjų tarybos, Anstolių rūmų, Notarų rūmų) Advokatų taryba yra viena griežčiausių vertindama savo narius. Mes nagrinėjame daugiausia skundų.
– Ar visi advokatai Lietuvoje iš tiesų verti šio vardo?
Ypač dažnas atvejis yra interesų konfliktas tarp advokatų ir kliento.
– Yra įvairios kvalifikacijos advokatų. Advokatų taryba užtikrina, kad kiekvienas asmuo, save įvardindamas advokatu, turėtų pakankamą kvalifikaciją.
Užtikriname minimumą, kurio netenkinantis ar etikos normų neatitinkantis asmuo advokatu dirbti negali. Jis gali būti konsultantu, teisininku įmonėje ar eiti pareigas valstybės tarnyboje. Per metus mes turime apie 30 atvejų, kai advokatai pažeidžia Etikos kodeksą.
Jau veikia darbo grupė, kuri keičia Advokatūros etikos kodeksą. Jis papildomas ir detalizuojamas.
Ypač dažnas atvejis yra interesų konfliktas tarp advokatų ir kliento. Mes norime paaiškinti, kad advokatas turi nusišalinti nuo bylos, atsisakyti kliento ar bent jau jį perspėti apie tokį konfliktą. Tai mūsų prioritetas.
– Dėl ko ginčai kyla dažniausiai?
Kartais atrodo, kad kai kuriais atvejais valstybė reikalauja daugiau duomenų, nei advokatai galėtų suteikti, tačiau kol kas balansą surasti pavyksta.
– Problemų spektras yra įvairus. Labai svarbu pasirinkti tinkamą advokatą. Advokatai neturi teisės reklamuotis, todėl jų reputacija formuojasi atsiliepimus perduodant iš lūpų į lūpas.
Problemos gali kilti dėl interesų konflikto. Advokatas gali turėti interesą ir ieškovo ir atsakovo pusėje, jis gali duomenis iš vienos bylos perkelti į kitą. Tai dažnas, bet labai sunkiai pamatuojamas dalykas. Turim sukurti tokias taisykles, kad jos užkirstų kelią tokiems interesų konfliktams ir abejonių net nekiltų.
Kitas jautrus klausimas yra duomenų atskleidimas. Advokatas neturi teisės atskleisti duomenų, tad, jeigu kyla nors menkiausia abejonė, reikia perspėti net ir Advokatų tarybą ir paprašyti atkreipti dėmesį.
Čia glaudžiai bendraujame su Teisingumo ministerija. Kartais atrodo, kad kai kuriais atvejais valstybė reikalauja daugiau duomenų, nei advokatai galėtų suteikti, tačiau kol kas balansą surasti pavyksta.
Neretai ginčai kyla, kai klientas sutaria su advokatu dėl tam tikro honoraro dydžio, tačiau pasibaigus bylai įsipareigojimai nėra vykdomi arba pradedama keisti sąlygas. Pati kaina negali būti ginčo objektu, nes dėl jos sutariama iš anksto.
– Ką klientas turi žinoti, kad vėliau ginčų su advokatu nereiktų spręsti teismuose?
Iki šiol mes sutarčių sąlygų sąžiningumą vertinome per etikos prizmę, tačiau dabar tai imsime vertinti ir per vartotojų teisių prizmę.
– Visos sutarties sąlygos turi būti sąžiningos. Neseniai Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, kuriuo aiškiai toks reikalavimas apibrėžtas, o jei sąlygos neaiškios, jos turi būti vertinamos kliento naudai.
Iki šiol mes sutarčių sąlygų sąžiningumą vertinome per etikos prizmę, tačiau dabar tai imsime vertinti ir per vartotojų teisių prizmę. Ketiname kreiptis į Teisingumo ministeriją ir kartu nustatyti standartines advokato ir jo kliento teisinių paslaugų sąlygas, kurios galėtų būti tam tikras orientyras.
